LEDAI PAJUDĖJO RUDENĮ
Jau senokai Ukmergės greitosios pagalbos darbuotojai skundžiasi mažais atlyginimais ir didėjančiais darbo krūviais bei pagal lojalumą įstaigos administracijai sudaromais darbo grafikais. Keliolika kartų vyko susitikimai PS „Solidarumas“ atstovų su darbuotojais, o vėliau su įstaigos administracija, tačiau tai nedavė jokios realios laukiamos naudos : darbuotojai skųsdavosi profsąjungos atstovams apie savo sunkias darbo ir poilsio sąlygas, atstovai diplomatiškai pasikalbėdavo su įstaigos administracija, vieni kitus „suprasdavo“ , kad dėl visko kalta gyventojų migracija, mažas finansavimas ir t.t . Išvykus profsąjungos atstovams prasidėdavo tikra raganų medžioklė : kam budėjimų skaičių sumažina, kam jį po kelias valandas išskaido, kam pavadavimų neduoda, o kai ką tiesiog išplūsta. Visi gelbėjosi kas kaip galėjo – silpniausieji tiesiog parašė pareiškimus išstoti iš profsąjungos ir taip gavo neliečiamybę , kiti nulindo į pogrindį ir liko nariais. Ko gero būtų ir sunykusi pirminė profsąjunginė grupė, jei ne geri dideli rinkiminiai pokyčiai Lietuvos Profesinėje sąjungoje „ Solidarumas“ . Susibūrus stipri ir entuziastinga komanda ėmėsi ryžtingų veiksmų : po susitikimo su įstaigos administracija ji suprato, kad socialinio dialogo čia nėra ir nebus, todėl reikia mitingo, kurio metu darbuotojai galės išreikšti savo reikalavimus viešai. Savivaldybės paprašius leidimo jį organizuoti sujudo visi tiek įstaigos steigėjai – savivaldybė tiek ir pati vadovė. Įvyko daug susitikimų, kurių metu profsąjunga buvo minima įvairiame kontekste ir diskusijos socialinio dialogo nė kiek nepriminė, tačiau....Ukmergėje ledai pajudėjo rudenį.
Pasakos pabaigai galima pasidžiaugti šiuo metu mokamais priedais už viršvalandžius, nors ir labai menkai, tačiau vis vien padidintais atlyginimais bei skaičiuojamais priedais už gerus darbo rezultatus. Labiausiai didžiuojamės atgautu profsąjungos orumu bei pasitikėjimu, kai net mieste žmonės tarpusavyje kalba, kad tokia profsąjunga yra reikalinga ir tikra.
Nuoširdų AČIŪ sakome pirmininkei Kristinai Krupavičienei ir jos pavaduotojui Algirdui Markevičiui, atsakingajai sekretorei Jovitai Pretzsh, slaugos ir socialinių darbuotojų šakos pirmininkei Jurgitai Žiūkienei bei Arūnui Lekavičiui bei visiems mums padėjusiems. Už moralinį palaikymą esame dėkingi SAMPRO profesinės sąjungos pirmininkei Irinai Judinai bei Tomui Tomilinui, už nuoširdžius patarimus Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei, už neiškreiptos informacijos pateikimą dėkojam Ramunei Motiejūnaitei - Pekkinen. Mes suprantame, kad Jūs tik dirbote savo darbą, bet tai darėte labai nuoširdžiai, negailėdami savo brangaus laiko bei jėgų.
Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė
Jau senokai Ukmergės greitosios pagalbos darbuotojai skundžiasi mažais atlyginimais ir didėjančiais darbo krūviais bei pagal lojalumą įstaigos administracijai sudaromais darbo grafikais. Keliolika kartų vyko susitikimai PS „Solidarumas“ atstovų su darbuotojais, o vėliau su įstaigos administracija, tačiau tai nedavė jokios realios laukiamos naudos : darbuotojai skųsdavosi profsąjungos atstovams apie savo sunkias darbo ir poilsio sąlygas, atstovai diplomatiškai pasikalbėdavo su įstaigos administracija, vieni kitus „suprasdavo“ , kad dėl visko kalta gyventojų migracija, mažas finansavimas ir t.t . Išvykus profsąjungos atstovams prasidėdavo tikra raganų medžioklė : kam budėjimų skaičių sumažina, kam jį po kelias valandas išskaido, kam pavadavimų neduoda, o kai ką tiesiog išplūsta. Visi gelbėjosi kas kaip galėjo – silpniausieji tiesiog parašė pareiškimus išstoti iš profsąjungos ir taip gavo neliečiamybę , kiti nulindo į pogrindį ir liko nariais. Ko gero būtų ir sunykusi pirminė profsąjunginė grupė, jei ne geri dideli rinkiminiai pokyčiai Lietuvos Profesinėje sąjungoje „ Solidarumas“ . Susibūrus stipri ir entuziastinga komanda ėmėsi ryžtingų veiksmų : po susitikimo su įstaigos administracija ji suprato, kad socialinio dialogo čia nėra ir nebus, todėl reikia mitingo, kurio metu darbuotojai galės išreikšti savo reikalavimus viešai. Savivaldybės paprašius leidimo jį organizuoti sujudo visi tiek įstaigos steigėjai – savivaldybė tiek ir pati vadovė. Įvyko daug susitikimų, kurių metu profsąjunga buvo minima įvairiame kontekste ir diskusijos socialinio dialogo nė kiek nepriminė, tačiau....Ukmergėje ledai pajudėjo rudenį.
Pasakos pabaigai galima pasidžiaugti šiuo metu mokamais priedais už viršvalandžius, nors ir labai menkai, tačiau vis vien padidintais atlyginimais bei skaičiuojamais priedais už gerus darbo rezultatus. Labiausiai didžiuojamės atgautu profsąjungos orumu bei pasitikėjimu, kai net mieste žmonės tarpusavyje kalba, kad tokia profsąjunga yra reikalinga ir tikra.
Nuoširdų AČIŪ sakome pirmininkei Kristinai Krupavičienei ir jos pavaduotojui Algirdui Markevičiui, atsakingajai sekretorei Jovitai Pretzsh, slaugos ir socialinių darbuotojų šakos pirmininkei Jurgitai Žiūkienei bei Arūnui Lekavičiui bei visiems mums padėjusiems. Už moralinį palaikymą esame dėkingi SAMPRO profesinės sąjungos pirmininkei Irinai Judinai bei Tomui Tomilinui, už nuoširdžius patarimus Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei, už neiškreiptos informacijos pateikimą dėkojam Ramunei Motiejūnaitei - Pekkinen. Mes suprantame, kad Jūs tik dirbote savo darbą, bet tai darėte labai nuoširdžiai, negailėdami savo brangaus laiko bei jėgų.
Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė
Pakruojo Dvaras
|
|
|
Rugpjūčio 30 d. organizuojame ekskursija į Pakruojo dvarą. Norintys vykti prašome pranešti skyrių pirmininkams, arba Ukmergės rajono profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkei Jolantai Keburienei telefunu + 370 676 37017. Autobusas išvyksta 9:00 val. nuo kavinės "Du bokalai"
|
Bendravimas ir bendradarbiavimas
2014 m. liepos 9d. Ukmergės įmonėje AB „ Vilkma‘‘ vyko seminaras “ Bendravimas ir bendradarbiavimas “ . Jame dalyvavo Lietuvos pramonės įmonių profsąjungos „SOLIDARUMAS “ vadovė Jovita Pretzsch ir lektorė – psichologė Vidutė Ališauskaitė .
Aptarti darbuotojams aktualūs klausimai apie darbuotojų ir administracijos bendravimą ir bendradarbiavimą . Norėtusi kad įmoneje visi dirbantys rastų bendrą kalba.Ir surengtų seminarą , kuriame dalyvautų ir darbuotojai ir administracija , nes yra dar daug temų apie ka pakalbėti...
Daiva Čiutienė AB „Vilkma" prof. Sąj. „Solidarumas“ Pirmininkė
Aptarti darbuotojams aktualūs klausimai apie darbuotojų ir administracijos bendravimą ir bendradarbiavimą . Norėtusi kad įmoneje visi dirbantys rastų bendrą kalba.Ir surengtų seminarą , kuriame dalyvautų ir darbuotojai ir administracija , nes yra dar daug temų apie ka pakalbėti...
Daiva Čiutienė AB „Vilkma" prof. Sąj. „Solidarumas“ Pirmininkė
Reikia Darbo kodekso, kurio nebūtų galima nepaisyti
Dažnai kalbama apie tai, kad Darbo kodeksui (DK) būtinos pataisos. Sutinkame, kad darbo santykiai, užimtumo formos yra pasikeitę, o esamos DK nuostatos, neatitinka šių pokyčių. Gyvename globaliame pasaulyje, kuriame tenka kovoti dėl investicijų. Kita vertus, nemažai žmonių dirba nedidelėse įmonėse, kurioms esamas DK sunkiai taikomas.
Pavyzdžiui, DK nėra aiškiai įvardintas maksimalus darbo laikas. Be to, jame yra nemažai prieštaravimų, trūksta skaidrumo: visa tai leidžia darbdaviams pasinaudoti neapibrėžtumu, piktnaudžiauti DK nuostatomis ar visai jo netaikyti. Tuo tarpu užsienio investuotojai, norintys dirbti skaidriai, Lietuvą aplenkia pasirinkdami kaimynines šalis. Manome, kad jei DK yra peržiūrimas, jame turėtų atsispindėti ir užimtumo formų bei darbo sutarčių įvairovė ir darbo vietos mobilumo klausimai, ir tinkamas darbo laiko reguliavimas, darbo sutarties nutraukimo tvarkos pakeitimas. Taip pat turėtų gerokai labiau atsispindėti socialinių partnerių reikšmė.
Skatinti jungtis į profsąjungas
Pritartume darbo santykių liberalizavimui, jeigu veiktų stipri socialinės partnerystės sistema, tačiau kol kas trūksta šakinių susitarimų, o profesinės sąjungos neturi instrumentų, kurie skatintų žmones į jas stoti.
Manome, kad reikia laikytis Europos socialinėje chartijoje įrašytos nuostatos, jog darbuotojai turi teisę organizuotis, derėtis dėl kolektyvinių sutarčių ir streikuoti. Tačiau, būtų galima diskutuoti apie tai, kad kolektyvinės sutartys galėtų galioti tik profesinių sąjungų nariams, teisė streikuoti taip pat galėtų būti tik profesinės sąjungos narių teisė. Profesinių sąjungų atstovai įmonėse galėtų pakovoti dėl teisės dalyvauti stebėtojų tarybų darbe, taip įgydami galimybę dalyvauti sprendimų priėmime. Be to, aktyviai vienytis turėtų atskirtų šakų darbuotojai.
Sveikiname tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija subūrė Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus į projektą, kurio tikslas – naujo socialinio šalies modelio sukūrimas. Džiugina, kad suvienytas mokslininkų potencialas, vyksta diskusijos su socialiniais partneriais. Ko gero, tai yra pirmas kartas, kai pasitelktas holistinis požiūris, sprendžiant darbo rinkos problemas, rengiant pasiūlymus darbo santykių, užimtumo bei valstybinio socialinio draudimo sistemą reglamentuojantiems teisės aktams.
Kita vertus, mums nesuprantama, kodėl inicijavus DK ir visos socialinės sistemos pokyčius vis dar kalbama apie esamų DK nuostatų keitimą.
Autorius: Petras Grėbliauskas
Pavyzdžiui, DK nėra aiškiai įvardintas maksimalus darbo laikas. Be to, jame yra nemažai prieštaravimų, trūksta skaidrumo: visa tai leidžia darbdaviams pasinaudoti neapibrėžtumu, piktnaudžiauti DK nuostatomis ar visai jo netaikyti. Tuo tarpu užsienio investuotojai, norintys dirbti skaidriai, Lietuvą aplenkia pasirinkdami kaimynines šalis. Manome, kad jei DK yra peržiūrimas, jame turėtų atsispindėti ir užimtumo formų bei darbo sutarčių įvairovė ir darbo vietos mobilumo klausimai, ir tinkamas darbo laiko reguliavimas, darbo sutarties nutraukimo tvarkos pakeitimas. Taip pat turėtų gerokai labiau atsispindėti socialinių partnerių reikšmė.
Skatinti jungtis į profsąjungas
Pritartume darbo santykių liberalizavimui, jeigu veiktų stipri socialinės partnerystės sistema, tačiau kol kas trūksta šakinių susitarimų, o profesinės sąjungos neturi instrumentų, kurie skatintų žmones į jas stoti.
Manome, kad reikia laikytis Europos socialinėje chartijoje įrašytos nuostatos, jog darbuotojai turi teisę organizuotis, derėtis dėl kolektyvinių sutarčių ir streikuoti. Tačiau, būtų galima diskutuoti apie tai, kad kolektyvinės sutartys galėtų galioti tik profesinių sąjungų nariams, teisė streikuoti taip pat galėtų būti tik profesinės sąjungos narių teisė. Profesinių sąjungų atstovai įmonėse galėtų pakovoti dėl teisės dalyvauti stebėtojų tarybų darbe, taip įgydami galimybę dalyvauti sprendimų priėmime. Be to, aktyviai vienytis turėtų atskirtų šakų darbuotojai.
Sveikiname tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija subūrė Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus į projektą, kurio tikslas – naujo socialinio šalies modelio sukūrimas. Džiugina, kad suvienytas mokslininkų potencialas, vyksta diskusijos su socialiniais partneriais. Ko gero, tai yra pirmas kartas, kai pasitelktas holistinis požiūris, sprendžiant darbo rinkos problemas, rengiant pasiūlymus darbo santykių, užimtumo bei valstybinio socialinio draudimo sistemą reglamentuojantiems teisės aktams.
Kita vertus, mums nesuprantama, kodėl inicijavus DK ir visos socialinės sistemos pokyčius vis dar kalbama apie esamų DK nuostatų keitimą.
Autorius: Petras Grėbliauskas
Ar pasiteisins kelininkų viltys
Š.m balandžio 8 d.Ukmergės kelių tarnyboje , profesinės sąjungos inciatyva, įvyko dirbančiųjų susitikimas su VĮ,,Vilniaus Regiono Keliai" vadovybe.Regiono administracijai atstovavo gen. direktorius Petras Džervus ir vyr. auditorė Milda Timaškovienė. Taip pat Ukmergės KT viršininkas Zigmas Kupčinskas. Profsąjungai atstovavo Alvydas Padriezas, Algimantas Tamašauskas, Andrius Daniūnas bei kiti profsąjungos nariai. Susitikime mielai sutiko dalyvauti ir LPS,,Solidarumas " atstovai. Tai LPS pirm. pavaduotojas Mykolas Masys bei teisininkė Ksenija Giedraitienė.
Nors VĮ,, Vilniaus Regiono Keliai " atstovai vėlavo beveik valandą profsąjungiečiai kantriai jų laukė aptardami gen direktoriaus pateiktus atsakymus raštu, į Ukmergės KT darbininkų klausimus. Būtent šie atsakymai privertė profsąjungą dar kartą susitikti su įmonės vadovybe.
Diskusiją pradėjęs A. Tamašauskas iškėlė klausimą dėl pareigybių įvardijimo, kurių netikslus apibrėžimas, įneša daug sumaišties apmokėjime už atliktus darbus. Žmonėms neaišku , kiek sugretintų darbų jie turi atlikti už tą patį atlygį. Taip pat prašė vadovybės atkreipti dėmesį į pasirašomas, su darbuotojais sutartis kurios, profsąjungiečių manymu, nėra teisiškai tvarkingos. Netikslumų ne tik sutartyse , bet ir darbo apmokėjimo bei premijavimo taisyklėse įžvelgė ir teisininkė Ksenija Giedraitienė. Ji akcentavo, kad darbo užmokesčio formoje, kuri taikoma įmonėje, daug painiavos. Dokumente palikta daug vietos manipuliavimui. Darbininkai niekada negali prognozuoti savo atlyginimo nors užmokestis skaičiuojamas pagal valandinį - tarifinį principą. Pagal taikomą apmokėjimo formą, galimybė užsidirbti didesnį atlyginimą lyg tai yra, bet realiai neįmanoma to pasiekti.
M. Masys dar kartą priminė darbdavio ir profsąjungos santykius, kad normalus dialogas tarp abiejų pusių atneštų tik didesnę ekonominę naudą įmonei. Tačiau reikia paisyti ir darbininkų interesų, o teisingas atlygis už darbą yra pagrindas normaliam bendradarbiavimui.
A. Padriezas pastebėjo , kad net valstybinėse įmonėse profesinės sąjungos nėra pageidaujamos. Jo manymu, profsąjungos domėjimasis, įmonės finansinėmis galimybėmis, administracijai nėra parankus. M. Timoškovienė apgailestavo, kad kelių įmonėms pastoviai mažinamas finansvimas ir darbų apimtys. Į tai A. Padriezas replikavo , kad net ir šioje situacijoje valdymo ir administravimo lėšos nesumažėjo, o atlyginimai personalui netgi padidėjo. Todėl darbininkų pasipiktinimas yra pateisnamas. Po šio pasiskymo diskusija peraugo į emocijas, bet neilgam.
Susitikimo pabaigoje generalinis direktorius P. Džervus sutiko ,kad Ukmergės KT profsąjunga dar kartą raštu, išsakytų savo keliamus klausimus bei pasiūlymus ir kartu su LPS ,, Solidarumas" patvirtinimu pateiktų jam. Tuomet jis pažadėjo įmonės valdybos taryboje tuos klausimus apsvarstyti. Tad Ukmergės kelininkams vilties spindulėlis gal nušvis , o gal eilinį kartą liks tik pažadais.Tačiau kelininkai nežada nuleisti rankų ir savo tikslų sieks per LR Susisiekimo Ministeriją.
Ukmergės KT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas.
.
Nors VĮ,, Vilniaus Regiono Keliai " atstovai vėlavo beveik valandą profsąjungiečiai kantriai jų laukė aptardami gen direktoriaus pateiktus atsakymus raštu, į Ukmergės KT darbininkų klausimus. Būtent šie atsakymai privertė profsąjungą dar kartą susitikti su įmonės vadovybe.
Diskusiją pradėjęs A. Tamašauskas iškėlė klausimą dėl pareigybių įvardijimo, kurių netikslus apibrėžimas, įneša daug sumaišties apmokėjime už atliktus darbus. Žmonėms neaišku , kiek sugretintų darbų jie turi atlikti už tą patį atlygį. Taip pat prašė vadovybės atkreipti dėmesį į pasirašomas, su darbuotojais sutartis kurios, profsąjungiečių manymu, nėra teisiškai tvarkingos. Netikslumų ne tik sutartyse , bet ir darbo apmokėjimo bei premijavimo taisyklėse įžvelgė ir teisininkė Ksenija Giedraitienė. Ji akcentavo, kad darbo užmokesčio formoje, kuri taikoma įmonėje, daug painiavos. Dokumente palikta daug vietos manipuliavimui. Darbininkai niekada negali prognozuoti savo atlyginimo nors užmokestis skaičiuojamas pagal valandinį - tarifinį principą. Pagal taikomą apmokėjimo formą, galimybė užsidirbti didesnį atlyginimą lyg tai yra, bet realiai neįmanoma to pasiekti.
M. Masys dar kartą priminė darbdavio ir profsąjungos santykius, kad normalus dialogas tarp abiejų pusių atneštų tik didesnę ekonominę naudą įmonei. Tačiau reikia paisyti ir darbininkų interesų, o teisingas atlygis už darbą yra pagrindas normaliam bendradarbiavimui.
A. Padriezas pastebėjo , kad net valstybinėse įmonėse profesinės sąjungos nėra pageidaujamos. Jo manymu, profsąjungos domėjimasis, įmonės finansinėmis galimybėmis, administracijai nėra parankus. M. Timoškovienė apgailestavo, kad kelių įmonėms pastoviai mažinamas finansvimas ir darbų apimtys. Į tai A. Padriezas replikavo , kad net ir šioje situacijoje valdymo ir administravimo lėšos nesumažėjo, o atlyginimai personalui netgi padidėjo. Todėl darbininkų pasipiktinimas yra pateisnamas. Po šio pasiskymo diskusija peraugo į emocijas, bet neilgam.
Susitikimo pabaigoje generalinis direktorius P. Džervus sutiko ,kad Ukmergės KT profsąjunga dar kartą raštu, išsakytų savo keliamus klausimus bei pasiūlymus ir kartu su LPS ,, Solidarumas" patvirtinimu pateiktų jam. Tuomet jis pažadėjo įmonės valdybos taryboje tuos klausimus apsvarstyti. Tad Ukmergės kelininkams vilties spindulėlis gal nušvis , o gal eilinį kartą liks tik pažadais.Tačiau kelininkai nežada nuleisti rankų ir savo tikslų sieks per LR Susisiekimo Ministeriją.
Ukmergės KT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas.
.
Ukmergės profesinės sąjungos :Solidarumas" vadovas liko tas pats
Š. m kovo 22 d. įvyko LPS,, Solidarumas" Ukmergės skyriaus ataskaitinis- rinkiminis susirinkimas. Į susirinkimą atvyko deleguoti atstovai iš visų pirminių rajone veikiančių grupių. Atstovų skaičius priklausė proporcingai nuo turimų narių skaičiaus grupėje. Dalyvavo profsąjungiečiai iš UAB ,,Ukmergės vandenys'' vadovaujami V. Jarukienės, AB ,, Vilkma" profesinės sąjungos pirmininkė D. Čiūtienė, AB ,,Umega" pirmininkė Z. Aukštuolienė. Taip pat Ukmergės dirbančiųjų profesinės sąjungos vadovaujama J. Valentėlio,. bei Ukmergės PSPC prof. sąjunga pirmininkė. J. Keburienė. VĮ,, Vilniaus regiono keliai" Ukmergės KT profsąjungiečiai, pirmininkas A. Padriezas . Malonu , kad sulaukėme svečių iš Vilniaus . Į Ukmergę atvyko LPS ,, Solidarumas '' pirmininkės pavaduotojas Mykolas Masys bei atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė, kuri dažnai apsilanko Ukmergėje, domisi
Ukmergės profsąjungų reikalais , pataria kaip spręsti vienus ar kitus klausimus. Ataskaitinio susirinkimo dienotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:
1. pirmininko ataskaita.
2. revizijos komisijos ataskaita.
3. pirmininko ir valdybos rinkimai.
4. įstatų pakeitimai.
Paskutinio dienotvarkės punkto svarstymo buvo atsisakyta .
Susirinkimui pirmininkavo A .Padriezas . Iki šiol ėjusi LPS ,, Solidarumas" Ukmergės skyriaus pirmininkės pareigas Jolanta Keburienė, perskaitė savo ataskaita už kadencijos laikotarpį. Pirmininkė pasidžiaugė, kad susikūrė naujos grupės jos vadovaujamu laikotarpiu, tai Ukmergės kelių tarnybos ir VŠĮ Anykščių PSPC. Skaitlinga J. Valentėlio grupė gali pasidžiaugti narių pagausėjimu. Tai reiškia , kad profesinės sąjungos dirbantieji po truputi pradeda pasitikėti. Per šį laikotarpį pažymėjome - atšventėme LPS ,,Solidarumas" 20-šimtmetį, vyko seminarai , renginiai . Buvo sprendžiamos dirbančiųjų problemos . Gal ne viskas klostėsi taip kaip norėjosi , tačiau dirbant susitelkus galima pasiekti dar daugiau. Mindaugas Steponavičius pristatė finansinę ataskaitą. Nors mūsų piniginiai ištekliai kuklūs , tačiau taupydami išgyvename. Paskutiniuoju klausimu pasisakė J. Keburienė ir A. Padriezas. Jie akcentavo pirmininko, kaip lyderio, svarbą , pasiaukojantį tarybos darbą, bei glaudų bendradarbiavimą su centru. Labai svarbu ,kad rajonų profsąjungos neliktų nuošalyje pasikeitus vadovams LPS,, Solidarumas" Grupių atstovams, nepasiūlius naujų kandidatų į pirmininko pareigas, Jolanta Keburienė buvo išrinkta pirmininkauti dar vienai kadencijai. Už ją susirinkimo dalyviai balsavo vienbalsiai. Pirmininkei buvo padėkota už sąžiningą darbą , palinkėta ištvermės tikrai nelengvame poste. Jai buvo įteikta rožių puokštės.
Pirmininkė pristatė kandidatų į tarybą sąrašą, už kurį buvo prabalsuota. Po to kalbėjo svečiai iš Vilniaus. M. Masys vėl priminė Darbo Kodekso liberalizavimo grėsmes, o K. Krupavičienė apžvelgė Lietuvos ir profsąjungų aktualijas. Tuo susirinkimas ir baigėsi. Dauguma dalyvių dar ilgokai nuoširdžiai bendravo prie kavos puodelio ir sumuštinių, aptarinėjo kasdieninius ir visiems rūpimus klausimus.
Ukmergės KT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas.
Ukmergės profsąjungų reikalais , pataria kaip spręsti vienus ar kitus klausimus. Ataskaitinio susirinkimo dienotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:
1. pirmininko ataskaita.
2. revizijos komisijos ataskaita.
3. pirmininko ir valdybos rinkimai.
4. įstatų pakeitimai.
Paskutinio dienotvarkės punkto svarstymo buvo atsisakyta .
Susirinkimui pirmininkavo A .Padriezas . Iki šiol ėjusi LPS ,, Solidarumas" Ukmergės skyriaus pirmininkės pareigas Jolanta Keburienė, perskaitė savo ataskaita už kadencijos laikotarpį. Pirmininkė pasidžiaugė, kad susikūrė naujos grupės jos vadovaujamu laikotarpiu, tai Ukmergės kelių tarnybos ir VŠĮ Anykščių PSPC. Skaitlinga J. Valentėlio grupė gali pasidžiaugti narių pagausėjimu. Tai reiškia , kad profesinės sąjungos dirbantieji po truputi pradeda pasitikėti. Per šį laikotarpį pažymėjome - atšventėme LPS ,,Solidarumas" 20-šimtmetį, vyko seminarai , renginiai . Buvo sprendžiamos dirbančiųjų problemos . Gal ne viskas klostėsi taip kaip norėjosi , tačiau dirbant susitelkus galima pasiekti dar daugiau. Mindaugas Steponavičius pristatė finansinę ataskaitą. Nors mūsų piniginiai ištekliai kuklūs , tačiau taupydami išgyvename. Paskutiniuoju klausimu pasisakė J. Keburienė ir A. Padriezas. Jie akcentavo pirmininko, kaip lyderio, svarbą , pasiaukojantį tarybos darbą, bei glaudų bendradarbiavimą su centru. Labai svarbu ,kad rajonų profsąjungos neliktų nuošalyje pasikeitus vadovams LPS,, Solidarumas" Grupių atstovams, nepasiūlius naujų kandidatų į pirmininko pareigas, Jolanta Keburienė buvo išrinkta pirmininkauti dar vienai kadencijai. Už ją susirinkimo dalyviai balsavo vienbalsiai. Pirmininkei buvo padėkota už sąžiningą darbą , palinkėta ištvermės tikrai nelengvame poste. Jai buvo įteikta rožių puokštės.
Pirmininkė pristatė kandidatų į tarybą sąrašą, už kurį buvo prabalsuota. Po to kalbėjo svečiai iš Vilniaus. M. Masys vėl priminė Darbo Kodekso liberalizavimo grėsmes, o K. Krupavičienė apžvelgė Lietuvos ir profsąjungų aktualijas. Tuo susirinkimas ir baigėsi. Dauguma dalyvių dar ilgokai nuoširdžiai bendravo prie kavos puodelio ir sumuštinių, aptarinėjo kasdieninius ir visiems rūpimus klausimus.
Ukmergės KT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkų dėka darbuotojai ne tik atgavo nesumokėtą atlyginimo dalį bet ir sustiprino pasitikėjimą profsąjunga
LPS "Solidarumas" vyriausiasis teisininkas Petras Grėbliauskas
Ukmergės PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriuje veikianti profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau kuris laikas kovoja už geresnes darbo sąlygas bei visiems darbuotojams vienodus darbo krūvius bei atlyginimus. Darbdavys tiesiog ignoruodavo ir nekreipdavo dėmesio į teisėtus profsąjungos reikalavimus, o skyriaus vedėja sudarydavo nepalankius darbo grafikus Solidarumo nariams bei naudodavo psichologinį spaudimą, kurį pakankamai sunku įrodyti. Negana to sudarydama lapkričio mėn. darbo grafiką darbuotojui Mindaugui Steponavičiui nuėmė keletą budėjimų ir pastarasis neišdirbo etatui reikiamų valandų skaičiaus. Žmogus patyrė ne tik finansinį nuostolį, bet ir moralinį pažeminimą, kadangi skyriaus vedėja ėmė elgtis taip lyg negaliotų jokios darbo kodekso normos ir dirbantysis yra jos asmeninė nuosavybė, kuriam galima mokėti, o galima ir ne.
LPS teisininkas Petras Grėbliauskas surašė ieškinį darbo ginčų komisijai dėl minėto pažeidimo sudarant darbo grafiką, o Solidarumo atstovai Kristina Krupavičienė bei Arūnas Lekavičius atvyko paanalizuoti su poliklinikos vyr. gydytoja šią susidariusią situaciją. Jie tai pat dalyvavo Ukmergės trišalės tarybos posėdyje kur buvo svarstomi greitosios medicinos pagalbos skyriui aktualūs klausimai. Tokia aktyvi profsąjungos darbuotojų veikla greitai davė teigiamų rezultatų. Dar neįvykus darbo ginčų posėdžiui vyr. gydytoja pripažino savo klaidą ir sumokėjo darbuotojui M.Steponavičiui už prastovą bei pavėluotai išmokėtus atostoginius. Įstaigoje veikiančios profsąjungos pirmininkei ji pažadėjo , kad bus apmokėta už prastovą visiems darbuotojams neišdirbusiems iki etato ir už sausio mėnesį.
Pagaliau nors vienas, bet ženklus laimėjimas, kuris atnešė ne tik finansinę naudą profsąjungos nariams bet ir pasitikėjimą pačia profsąjunga.
LPS teisininkas Petras Grėbliauskas surašė ieškinį darbo ginčų komisijai dėl minėto pažeidimo sudarant darbo grafiką, o Solidarumo atstovai Kristina Krupavičienė bei Arūnas Lekavičius atvyko paanalizuoti su poliklinikos vyr. gydytoja šią susidariusią situaciją. Jie tai pat dalyvavo Ukmergės trišalės tarybos posėdyje kur buvo svarstomi greitosios medicinos pagalbos skyriui aktualūs klausimai. Tokia aktyvi profsąjungos darbuotojų veikla greitai davė teigiamų rezultatų. Dar neįvykus darbo ginčų posėdžiui vyr. gydytoja pripažino savo klaidą ir sumokėjo darbuotojui M.Steponavičiui už prastovą bei pavėluotai išmokėtus atostoginius. Įstaigoje veikiančios profsąjungos pirmininkei ji pažadėjo , kad bus apmokėta už prastovą visiems darbuotojams neišdirbusiems iki etato ir už sausio mėnesį.
Pagaliau nors vienas, bet ženklus laimėjimas, kuris atnešė ne tik finansinę naudą profsąjungos nariams bet ir pasitikėjimą pačia profsąjunga.
Valdybos posėdyje daug dėmesio skirta sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų problemoms
Vasario 10 dieną posėdžiavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdyba. Posėdyje daugiausia dėmesio skirta sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų klausimams. Į klausimus atsakinėjo ir pateikė paaiškinimus Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas Arūnas Anužis.
„Norime, kad į žmonių pranešimus apie sveikatos apsaugos problemas būtų reaguojama laiku, nes dauguma įstaigų šioje sistemoje išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų“,- posėdžio pradžioje temos aktualumą pabrėžė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 29 darbuotojai kreipėsi į teismą dėl priemokų už pavojingas darbo sąlygas nemokėjimo. Praėjus tam tikram laikui, darbuotojai pradėjo atsiiminėti ieškinius. Apklausų prokuratūroje metu Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojai pasakojo, kad patyrė didelį psichologinį spaudimą atsisakyti savo reikalavimo – priedo prie atlyginimo už pavojingas darbo sąlygas.
Drausminės nuobaudos minėtoje psichiatrijos ligoninėje skiriamos remiantis vaizdo kamerų, filmuojančių darbuotojus darbo metu, medžiaga.
Ligoninės administracija samdo privačią įmonę, kuri nustatinėja galimą riziką darbe, o kadangi už tokią paslaugą gauna dideles pinigų sumas, tikėtina, jog siekiama ir atitinkamo rezultato, tenkinančio užsakovą, šiuo atveju ligoninės administraciją.
Kadangi tos pačios problemos nesprendžiamos eilę metų, labai svarbu, kad įsikištų Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė pasisakė apie greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrių rajonuose. Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai kelia klausimus dėl mažų atlyginimų, dėl kokių priežasčių ženkliai skiriasi skirtingų rajonų greitųjų pagalbų brigadų atlyginimai, nors atliekami tokie patys darbai.
„Norime, kad į žmonių pranešimus apie sveikatos apsaugos problemas būtų reaguojama laiku, nes dauguma įstaigų šioje sistemoje išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų“,- posėdžio pradžioje temos aktualumą pabrėžė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 29 darbuotojai kreipėsi į teismą dėl priemokų už pavojingas darbo sąlygas nemokėjimo. Praėjus tam tikram laikui, darbuotojai pradėjo atsiiminėti ieškinius. Apklausų prokuratūroje metu Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojai pasakojo, kad patyrė didelį psichologinį spaudimą atsisakyti savo reikalavimo – priedo prie atlyginimo už pavojingas darbo sąlygas.
Drausminės nuobaudos minėtoje psichiatrijos ligoninėje skiriamos remiantis vaizdo kamerų, filmuojančių darbuotojus darbo metu, medžiaga.
Ligoninės administracija samdo privačią įmonę, kuri nustatinėja galimą riziką darbe, o kadangi už tokią paslaugą gauna dideles pinigų sumas, tikėtina, jog siekiama ir atitinkamo rezultato, tenkinančio užsakovą, šiuo atveju ligoninės administraciją.
Kadangi tos pačios problemos nesprendžiamos eilę metų, labai svarbu, kad įsikištų Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė pasisakė apie greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrių rajonuose. Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai kelia klausimus dėl mažų atlyginimų, dėl kokių priežasčių ženkliai skiriasi skirtingų rajonų greitųjų pagalbų brigadų atlyginimai, nors atliekami tokie patys darbai.
Ukmergės greitosios pagalbos skyriaus problemos buvo aptartos su vyriausia gydytoja
J.Galiauskiene, Ukmergės rajono savivaldybe. Gyventojų mažėja, todėl mažėja ir finansavimas, nors darbo GMP medikai turi dar daugiau, nes rajonuose daugėja senyvo amžiaus žmonių.
LPS „Solidarumas“ valdyba nutarė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų atkurtos darbo medicinos gydytojų pareigybės. Šiuo metu profesinės rizikos vertinimą atlieka šeimos gydytojas, kuris neturi galimybių tai nustatyti.
Valdyba priėmė nutarimą kreiptis dėl GMP paslaugų 1 balo vertės padidinimo iki ikikrizinio laikotarpio. Taip pat turi būti padidintas finansavimas felčeriams, kurie atlieka svarbias paslaugas kaimo vietovėse.
Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriaus greitųjų pagalbos automobilių vairuotojai buvo skatinami baigti paramedikų kursus. Žmonės įgijo kvalifikaciją, tačiau atlyginimai liko tokie patys. Vairuotojai, kurie įgijo paramediko kvalifikaciją ir atlieka tą darbą turėtų irgi gauti priemokas už papildomai atliekamas pacientams paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas Arūnas Anužis teigė, jog greitosios pagalbos reforma susiduria su problema – savivaldybės nenori rajoninių greitųjų pagalbų apjungimo. Kaip teigė A.Anužis, sujungiant rajonų greitųjų pagalbų skyrius atsiranda galimybė papildomam apmokėjimui.
Kaip gerąjį pavyzdį Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas Arūnas Anužis paminėjo Širvintų rajono pavyzdį, kuomet problemos su darbo užmokesčiu, automobiliais ir socialinėm garantijos išsisprendę greitosios pagalbos skyrių prijungus prie Vilniaus greitosios pagalbos stoties.
Kalbėdamas apie Rokiškio psichiatrijos ligoninę, A.Anužis teigė, jog jam viešint šioje ligoninėje ir kalbantis su darbuotojais, priešpriešos tarp darbuotojų ir administracijos jis nepastebėjo. Dėl tolesnių veiksmų sprendžiant ligoninės darbuotojų klausimus, pasiūlė palaukti teismo sprendimo.
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas pažymėjo, jog yra pasiruošęs aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ sprendžiant sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų klausimus.
Posėdyje taip pat aptarti įstatų pakeitimai, finansiniai klausimai, vykdomi projektai, užsienio komandiruotės ir kiti klausimai.
J.Galiauskiene, Ukmergės rajono savivaldybe. Gyventojų mažėja, todėl mažėja ir finansavimas, nors darbo GMP medikai turi dar daugiau, nes rajonuose daugėja senyvo amžiaus žmonių.
LPS „Solidarumas“ valdyba nutarė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų atkurtos darbo medicinos gydytojų pareigybės. Šiuo metu profesinės rizikos vertinimą atlieka šeimos gydytojas, kuris neturi galimybių tai nustatyti.
Valdyba priėmė nutarimą kreiptis dėl GMP paslaugų 1 balo vertės padidinimo iki ikikrizinio laikotarpio. Taip pat turi būti padidintas finansavimas felčeriams, kurie atlieka svarbias paslaugas kaimo vietovėse.
Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriaus greitųjų pagalbos automobilių vairuotojai buvo skatinami baigti paramedikų kursus. Žmonės įgijo kvalifikaciją, tačiau atlyginimai liko tokie patys. Vairuotojai, kurie įgijo paramediko kvalifikaciją ir atlieka tą darbą turėtų irgi gauti priemokas už papildomai atliekamas pacientams paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas Arūnas Anužis teigė, jog greitosios pagalbos reforma susiduria su problema – savivaldybės nenori rajoninių greitųjų pagalbų apjungimo. Kaip teigė A.Anužis, sujungiant rajonų greitųjų pagalbų skyrius atsiranda galimybė papildomam apmokėjimui.
Kaip gerąjį pavyzdį Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas Arūnas Anužis paminėjo Širvintų rajono pavyzdį, kuomet problemos su darbo užmokesčiu, automobiliais ir socialinėm garantijos išsisprendę greitosios pagalbos skyrių prijungus prie Vilniaus greitosios pagalbos stoties.
Kalbėdamas apie Rokiškio psichiatrijos ligoninę, A.Anužis teigė, jog jam viešint šioje ligoninėje ir kalbantis su darbuotojais, priešpriešos tarp darbuotojų ir administracijos jis nepastebėjo. Dėl tolesnių veiksmų sprendžiant ligoninės darbuotojų klausimus, pasiūlė palaukti teismo sprendimo.
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas pažymėjo, jog yra pasiruošęs aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ sprendžiant sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų klausimus.
Posėdyje taip pat aptarti įstatų pakeitimai, finansiniai klausimai, vykdomi projektai, užsienio komandiruotės ir kiti klausimai.
UAB "Ukmergės vandenys" atnaujino kolektyvinę sutartį
2013 m. gruodžio 27 d. UAB "Ukmergės vandenys" kolektyvas atnaujino atnaujino kolektyvinę sutarti.
Naujametinis Vakarėlis
Jau tapo tradicija kiekvienų metų pabaigą palydėti susibūrus draugėn ir apibendrinti kokie praėję metai buvo kiekvienam iš mūsų. Profesinei sąjungai Solidarumas praėję metai buvo tikrai neblogi, nes susikūrė dar viena aktyvi ps grupė Troškūnuose, ps Vilkma moterys atgavo iš darbdavio nesumokėtą atlyginimo dalį. Solidarumiečiai aktyviai dalyvavo socialinio dialogo skatinimo projekte. Į organizuotus du seminarus noriai susirinko ir diskutavo profsąjungiečiai. Vasarą buvo suorganizuotos išvykos į Lietuvos sostinę aplankant Valdovų rūmus, Petro ir Povilo bažnyčią bei kitas žymias Vilniaus vietas. Dar viena kelionė buvo į Kauno botanikos muziejų bei etnografijos muziejų Rumšiškes. Į vakaronę atvyko gausus burys svečių iš ps Solidarumas aktyvo Vilniuje. Tai atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė, Daiva Kvedaraitė, Jovita Pretzsch, Michael , Pretzsch teisininkas Pertas Grėbliauskas. Kiekviena ps grupelė turėjo paruošti savo namų darbą prisistatymą bei pasipuošti kažkokiu vienijančiu grupę akcentu. Džiaugėmės vieni kitų išradingumu ir smagiais sąmojais bei gerais linkėjimais.
Už šios vakaronės pravedimą buvo atsakingi DPS solidarumas grupės aktyvas .
Už šios vakaronės pravedimą buvo atsakingi DPS solidarumas grupės aktyvas .
UKMERGĖS TRIŠALĖ TARYBA INICIJUOJA SVEIKATOS PREVENCIJOS PROGRAMĄ
Spalio 10 d. įvyko Ukmergės trišalės tarybos posėdis, kurį vedė Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė. Jame pristatytas darbuotojų sveikatos prevencijos projektas „Tavo sveikatos diena“, kurį inicijuoja trišalė taryba. Jis spalio 30 d. bus svarstomas rajono tarybos posėdyje, o šiuo metu yra nagrinėjamas komitetuose. Pasak projekto sudarytojos tarybos narės Elenos Mirinavičienės, Sveikatos komitete jam jau pritarta.
Pasak autorės, valstybė visoje Lietuvoje finansuoja penkias prevencines programas suaugusiems, pagal kurias atitinkamo amžiaus gyventojai tiriami dėl susirgimų, kurie nesunkiai pagydomi ankstyvojoje stadijoje, tačiau laiku jų nenustačius dažnai tampa mirties priežastimi.
Tačiau Ukmergės rajone šios programos vangiai įgyvendinamos, nes profilaktiškai pasitikrina tik nuo kelių iki keliolikos procentų gyventojų, kuriems jos yra skirtos. Siūlomo projekto esmė – savivaldybės valdomų įmonių ir įstaigų vadovus įpareigoti ne tik darbo metu išleisti darbuotojus į profilaktinius pasitikrinimus, bet ir juos tam skatinti. Kadangi praktiškai visų darbuotojų sveikata periodiškai yra privalomai tikrinama, kartu jie galėtų pasitikrinti ir pagal minėtas programas.
Jeigu projektui pritartų Ukmergės savivaldybės taryba, programa pardėtų veikti nuo 2014 m. Posėdyje svarstyta, kaip padaryti, kad darbuotojams ir darbdaviams būtų maksimaliai patogu šią programą vykdyti. Pasak Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorės Angelės Andrikonienės, labai svarbu, kad patys žmonės būtų suinteresuoti profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
Vėliau projekto „Trišalio dialogo skatinimas savivaldybėse“ vadovas Tomas Tomilinas trumpai pristatė projektą, jo prielaidas ir partnerius, papasakojo apie vizitą Norvegijoje. Įspūdžiais pasidalino ir šioje kelionėje viešėjusios E. Mirinavičienė ir J. Keburienė.
Toliau svarstyta, kokios aktualios problemos galėtų būti aptariamos kituose trišalės tarybos posėdžiuose. J. Keburienė iškėlė klausimą dėl gresiančio medikų etatų mažinimo rajone. Jos teigimu, oficialiai kaimo ambulatorijose mažinamas dirbančių medicinos darbuotojų krūvis iki 0,5 etato , o sveikatos punktuose dirbantiems medikams norima palikti tik 0,25 etato krūvio, tačiau realiai krūvis nemažėja, dargi priešingai – pacientai sensta ir daugiau serga.
Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriuje taip pat planuojama sumažinti budinčių postų skaičių, kas dar labiau pablogins ir sulėtins pagalbos teikimą. Jau ir šiuo metu yra sudėtinga, kadangi stipriai sumažinus ligonių guldymą į stacionarą šie kviečiasi greitosios pagalbos ekipažą. Neatsižvelgiama ir į tai, kad ne visos paslaugos pacientams yra teikiamos rajono ligoninėje, todėl patyrusius traumą vaikus ar susižalojusiuosius veidą pacientai siunčiami į Vilnių, o juos perveža greitosios pagalbos automobilis. Tokiu būdu didelę laiko dalį sugaištama kelionėje, o tokių pervežimų kartais būna iki penkių per dieną. „Kas tada teiks pagalbą rajone, jei liks tik du postai ?“ – retoriškai klausė Ukmergės trišalės tarybos pirmininkė. Be to, gauti vyriausybiniai greitosios pagalbos automobiliai gana sparčiai sensta, todėl juos dažnai tenka remontuoti , o naujiems įsigyti nei įstaiga, nei savivaldybė lėšų neturi. Maža to, autobobiliuose sumontuota brangia kompiuterine aparatūra pasinaudoti neteko (nors kompiuteriai kainavo 30 tūkstančių litų), nes pradžioje nebuvo programų, o dabar neveikia patys kompiuteriai; automobiliuose taip pat nėra GPR navigacijos įrangos. Nuspręsta kitame posėdyje įsigilinti į šią problemą, pasikviesti kompetentingus asmenis, ieškoti kelių kaip ją galima būtų spręsti.
lprofsajunos.lt informacija
Spalio 10 d. įvyko Ukmergės trišalės tarybos posėdis, kurį vedė Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė. Jame pristatytas darbuotojų sveikatos prevencijos projektas „Tavo sveikatos diena“, kurį inicijuoja trišalė taryba. Jis spalio 30 d. bus svarstomas rajono tarybos posėdyje, o šiuo metu yra nagrinėjamas komitetuose. Pasak projekto sudarytojos tarybos narės Elenos Mirinavičienės, Sveikatos komitete jam jau pritarta.
Pasak autorės, valstybė visoje Lietuvoje finansuoja penkias prevencines programas suaugusiems, pagal kurias atitinkamo amžiaus gyventojai tiriami dėl susirgimų, kurie nesunkiai pagydomi ankstyvojoje stadijoje, tačiau laiku jų nenustačius dažnai tampa mirties priežastimi.
Tačiau Ukmergės rajone šios programos vangiai įgyvendinamos, nes profilaktiškai pasitikrina tik nuo kelių iki keliolikos procentų gyventojų, kuriems jos yra skirtos. Siūlomo projekto esmė – savivaldybės valdomų įmonių ir įstaigų vadovus įpareigoti ne tik darbo metu išleisti darbuotojus į profilaktinius pasitikrinimus, bet ir juos tam skatinti. Kadangi praktiškai visų darbuotojų sveikata periodiškai yra privalomai tikrinama, kartu jie galėtų pasitikrinti ir pagal minėtas programas.
Jeigu projektui pritartų Ukmergės savivaldybės taryba, programa pardėtų veikti nuo 2014 m. Posėdyje svarstyta, kaip padaryti, kad darbuotojams ir darbdaviams būtų maksimaliai patogu šią programą vykdyti. Pasak Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorės Angelės Andrikonienės, labai svarbu, kad patys žmonės būtų suinteresuoti profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
Vėliau projekto „Trišalio dialogo skatinimas savivaldybėse“ vadovas Tomas Tomilinas trumpai pristatė projektą, jo prielaidas ir partnerius, papasakojo apie vizitą Norvegijoje. Įspūdžiais pasidalino ir šioje kelionėje viešėjusios E. Mirinavičienė ir J. Keburienė.
Toliau svarstyta, kokios aktualios problemos galėtų būti aptariamos kituose trišalės tarybos posėdžiuose. J. Keburienė iškėlė klausimą dėl gresiančio medikų etatų mažinimo rajone. Jos teigimu, oficialiai kaimo ambulatorijose mažinamas dirbančių medicinos darbuotojų krūvis iki 0,5 etato , o sveikatos punktuose dirbantiems medikams norima palikti tik 0,25 etato krūvio, tačiau realiai krūvis nemažėja, dargi priešingai – pacientai sensta ir daugiau serga.
Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriuje taip pat planuojama sumažinti budinčių postų skaičių, kas dar labiau pablogins ir sulėtins pagalbos teikimą. Jau ir šiuo metu yra sudėtinga, kadangi stipriai sumažinus ligonių guldymą į stacionarą šie kviečiasi greitosios pagalbos ekipažą. Neatsižvelgiama ir į tai, kad ne visos paslaugos pacientams yra teikiamos rajono ligoninėje, todėl patyrusius traumą vaikus ar susižalojusiuosius veidą pacientai siunčiami į Vilnių, o juos perveža greitosios pagalbos automobilis. Tokiu būdu didelę laiko dalį sugaištama kelionėje, o tokių pervežimų kartais būna iki penkių per dieną. „Kas tada teiks pagalbą rajone, jei liks tik du postai ?“ – retoriškai klausė Ukmergės trišalės tarybos pirmininkė. Be to, gauti vyriausybiniai greitosios pagalbos automobiliai gana sparčiai sensta, todėl juos dažnai tenka remontuoti , o naujiems įsigyti nei įstaiga, nei savivaldybė lėšų neturi. Maža to, autobobiliuose sumontuota brangia kompiuterine aparatūra pasinaudoti neteko (nors kompiuteriai kainavo 30 tūkstančių litų), nes pradžioje nebuvo programų, o dabar neveikia patys kompiuteriai; automobiliuose taip pat nėra GPR navigacijos įrangos. Nuspręsta kitame posėdyje įsigilinti į šią problemą, pasikviesti kompetentingus asmenis, ieškoti kelių kaip ją galima būtų spręsti.
lprofsajunos.lt informacija
- PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ NARIŲ DĖMESIUI
Š.m. spalio 19 d. 10val. picerijoje OPTIMA 13, Vilniaus g. 98b. vyks seminaras , kurio tema „Kolektyvinės sutartys“. Seminaro lektorius teisininkas Petras Grėbliauskas. Kviečiame aktyviai dalyvauti. Apie dalyvavimą seminare informuoti skyriaus pirmininką.
Ukmergės Profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Jolanta Keburienė
Dalis Ukmergės GMP vairuotojų baigė paramedikų mokymo programą
Birželio mėnuo mokslo baigimo pažymėjimais dosnus ne tik rajono abiturientams, bet ir Ukmergės greitosios medicinos pagalbos vairuotojams. Keletas iš jų sėkmingai baigė Kauno profesinio rengimo centro mokymus ir įgijo paramediko specialybės pažymėjimą. Mokymosi programa užtruko 2 metus. Šios programos paskirtis – parengti aukštos kvalifikacijos paramediką, gebantį kokybiškai įvertinti gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, teikti pirmąją medicinos pagalbą sveikatos priežiūros specialisto priežiūroje arba savarankiškai. Šių ir dar daug kitokių žinių esamieji paramedikai sėmėsi kiekvieną savaitę 2 dienas vykdami į Kauną. Mokymosi išlaidas dalinai padengė profesinė sąjunga ,,Solidarumas‘‘, tačiau didelę dalį lėšų teko susimokėti patiems. Jiems mokymus vedė gydytojai bei greitosios medicinos pagalbos skyriuose dirbantys paramedikai.
- Gavome daug naujų žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos ,tikimės , panaudoti tiesioginiame darbe. Žinome, kad aplinkiniuose rajonuose bei Vilniuje vairuotojams įgijusiems paramediko specialybės išsilavinimą yra padidinamas ir darbo užmokestis, tačiau mūsų įstaigoje tokių perspektyvų nėra , -su pasididžiavimu ir neslepiamu apmaudu kalba vyrai, -bet juk svarbiausia, kad galėsim įgytas žinias pritaikyti ir padėti susirgusiam žmogui.
Norime nuoširdžiai padėkoti savo įstaigai, kuri mums mokantis nepajudino nė piršto, tik nuolat primindavo, kad padidinti atlyginimus ir finansuoti mokslus nėra lėšų.
- Gavome daug naujų žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos ,tikimės , panaudoti tiesioginiame darbe. Žinome, kad aplinkiniuose rajonuose bei Vilniuje vairuotojams įgijusiems paramediko specialybės išsilavinimą yra padidinamas ir darbo užmokestis, tačiau mūsų įstaigoje tokių perspektyvų nėra , -su pasididžiavimu ir neslepiamu apmaudu kalba vyrai, -bet juk svarbiausia, kad galėsim įgytas žinias pritaikyti ir padėti susirgusiam žmogui.
Norime nuoširdžiai padėkoti savo įstaigai, kuri mums mokantis nepajudino nė piršto, tik nuolat primindavo, kad padidinti atlyginimus ir finansuoti mokslus nėra lėšų.
Pirmieji žingsniai "reanimuoti" socialinį dialogą savivaldybėse
Kovo 14-15 d. Seime bus surengta tarptautinė konferencija apie socialinio dialogo situaciją Lietuvoje. Pranešėjai iš įvairių interesų grupių - valstybės institucijų, reglamentuojančių darbo rinką, verslo asociacijų ir profesinių sąjungų - kartu su garsiais ekonomistais aptars socialinio konflikto ir socialinio dialogo padėtį Lietuvoje. Dalį konferencijos modernuos svečiai iš Norvegijos. Tai profesinių sąjungų ekspertai, kurie pristatys Norvegijos socialinės politikos iššūkius. Nustebsime, bet jie labai panašūs į mūsų problemas – tai spaudimas privatizuoti arba sunaikinti viešąsias paslaugas, regioninės politikos ignoravimas, smulkaus verslo ir vietos gamybos žlugdymas per „laisvę konkuruoti" su globaliomis korporacijomis. Kaip norvegai tvarkosi su šiais iššūkiais – kalbėsime konferencijoje. Antrąją konferencijos dieną vyks mokymai, kurių metu dalyviai detaliau susipažins su Norvegijos vietos socialinio dialogo praktine patirtimi. Konferencijoje bus bandome pažvelgti į socialinio dialogo situaciją iš trijų perspektyvų – iš Lietuvos, Norvegijos ir provincijos taško.
Pasak organizatoriaus Tomo Tomilino, pagrindinis konferencijos lūkestis yra aiški žinia iš Norvegijos Lietuvai: socialinis dialogas yra ne tik dialogas, bet ir socialinis konfliktas. Kai socialinis konfliktas ignoruojamas, o interesų skirtumus bandome ištrinti – tai neatsiranda potencialas ir socialiniams pokyčiams. Sprendimai tik atidedami, tempiama guma. Taip atsitiko, pavyzdžiui, su minima alga, kurią reikėjo kelti, kai valstybė buvo didžiausiame ekonominiame pakilime. Bet tada klausydami Laisvosios rinkos instituto mes įtikėjome, kad buvo dar ne laikas, o dabar verkiame, kad jau ne laikas. Tuo tarpu per tą laiką emigravo daugiau nei dabar gyvena Klaipėdoje žmonių. Konferencijoje aptarsime ir dabartinę Vytenio Andriukaičio inicijuota sveikatos reformą socialinio dialogo ir konflikto aspektu.
Kita vertus, Lietuvos socialinis dialogas yra visiškai biurokratizuotas, ypač vietos lygmeniu. Daugelis trišalių tarybų sukurtos tik popieriuose. Lietuvos savivaldybės veikia kaip centrinio valstybinio reguliavimo ir popierinių instrukcijų įgyvendinimo agentūros. Šalis yra labai centralizuota. Nėra stiprių tradicijų spręsti vietos problemas vietoje, labai trūksta įgūdžių, kai kalbama apie bendrų vertybių ir bendrų tikslų apibrėžimą ir bendrą kovą. Už savo algų kėlimą kovojantys kultūros darbuotojai, pareigūnai ar mokytojai ir savivaldybės merai, besipriešinančios valdžios centralizacijai, yra toje pačioje barikadų pusėje, nors iš pirmo žvilgsniu taip neatrodo. Arba kitas pavyzdys – darbuotojų profsąjungos ir smulkieji verslininkai turi daugiau bendro tarpusavyje nei gali atrodyti ir tikrai neturi nieko bendra su stambiomis tarptautinėmis korporacijomis, stumiančiomis vietos produktus iš vietos rinkos. Mums tikrai reikia mokytis iš Norvegijos to, kaip žmonės iš skirtingų socialinių interesų grupių susiburia ir pasiekia rezultatų. Mes tikimės, kad norvegai parodys mums ryškiausius jų vietos socialinio dialogo rezultatus. Pavyzdžiui, mums tikrai reikia puikių idėjų vietos viešajam sektoriui dėl naujų darbo vietų kūrimo ir pagalbos vietos verslui, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo aplinkos gerinimo.
Pasak organizatoriaus Tomo Tomilino, pagrindinis konferencijos lūkestis yra aiški žinia iš Norvegijos Lietuvai: socialinis dialogas yra ne tik dialogas, bet ir socialinis konfliktas. Kai socialinis konfliktas ignoruojamas, o interesų skirtumus bandome ištrinti – tai neatsiranda potencialas ir socialiniams pokyčiams. Sprendimai tik atidedami, tempiama guma. Taip atsitiko, pavyzdžiui, su minima alga, kurią reikėjo kelti, kai valstybė buvo didžiausiame ekonominiame pakilime. Bet tada klausydami Laisvosios rinkos instituto mes įtikėjome, kad buvo dar ne laikas, o dabar verkiame, kad jau ne laikas. Tuo tarpu per tą laiką emigravo daugiau nei dabar gyvena Klaipėdoje žmonių. Konferencijoje aptarsime ir dabartinę Vytenio Andriukaičio inicijuota sveikatos reformą socialinio dialogo ir konflikto aspektu.
Kita vertus, Lietuvos socialinis dialogas yra visiškai biurokratizuotas, ypač vietos lygmeniu. Daugelis trišalių tarybų sukurtos tik popieriuose. Lietuvos savivaldybės veikia kaip centrinio valstybinio reguliavimo ir popierinių instrukcijų įgyvendinimo agentūros. Šalis yra labai centralizuota. Nėra stiprių tradicijų spręsti vietos problemas vietoje, labai trūksta įgūdžių, kai kalbama apie bendrų vertybių ir bendrų tikslų apibrėžimą ir bendrą kovą. Už savo algų kėlimą kovojantys kultūros darbuotojai, pareigūnai ar mokytojai ir savivaldybės merai, besipriešinančios valdžios centralizacijai, yra toje pačioje barikadų pusėje, nors iš pirmo žvilgsniu taip neatrodo. Arba kitas pavyzdys – darbuotojų profsąjungos ir smulkieji verslininkai turi daugiau bendro tarpusavyje nei gali atrodyti ir tikrai neturi nieko bendra su stambiomis tarptautinėmis korporacijomis, stumiančiomis vietos produktus iš vietos rinkos. Mums tikrai reikia mokytis iš Norvegijos to, kaip žmonės iš skirtingų socialinių interesų grupių susiburia ir pasiekia rezultatų. Mes tikimės, kad norvegai parodys mums ryškiausius jų vietos socialinio dialogo rezultatus. Pavyzdžiui, mums tikrai reikia puikių idėjų vietos viešajam sektoriui dėl naujų darbo vietų kūrimo ir pagalbos vietos verslui, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo aplinkos gerinimo.
Konferencija rengiama įgyvendinant dvejų metų trukmės projektą „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse" („Grass-root municipality social dialogue"). Projekto veiklos pradėtos dalyvių susitikime Ignalinos savivaldybėje 2013 m. vasario viduryje. Panašus susitikimas įvyko ir Ukmergėje praėjusią savaitę. Vietos valdžios kvietimą iš naujo pradėti arba pagyvinti socialinio dialogo praktiką vietos interesų grupės - darbdaviai, profesinių sąjungų aktyvistai ir viešojo sektoriaus darbuotojai - priėmė su entuziazmu. Posėdyje Ignalinoje dalyvavęs meras Bronis Ropė paaiškino savo poziciją dėl sveikatos sistemos reformos, kuri šiuo metu yra vykdoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio. Reformai aktyviai priešinasi Lietuvos žiniasklaida, privačios medicinos interesų grupės ir žmonėms Ignalinoje trūksta pagrindinės informacijos apie ministerijos planus, jų naudą paprastam žmogui. Būdamas ištikimu reformos rėmėju Bronis Ropė pasinaudojo galimybe išsamiai paaiškinti, kodėl yra svarbu įgyvendinti reformą. Šalia kitų temų Ignalinoje vyko diskusija dėl galimybės Ignalinos viešojo sektoriaus darbuotojams lankytis sporto klube.
Projekto grupės susitikimas Ukmergėje buvo sutelktas į padėtį didelėje privačioje gamykloje, gaminančioje katilus („Vienybė"). Nauji įmonės savininkai pablogino darbo sąlygas gamyklos darbuotojams, nors įmonės pardavimai ir pelnas yra geri. Pagrindinė problema – pietų pertraukos. Susitikime Ukmergės savivaldybė įsipareigojo padėti ir į kitą mėnesį vyksiantį rajono trišalės tarybos posėdį pakviesti ir įmonės savininkus. Per susitikimą Ukmergėje buvo svarstyta nauja idėja - savivaldybės tarybos narė Elena Mirinavičienė išreiškė savo susirūpinimą dėl galimybės viešojo sektoriaus darbuotojams sveikatą profilaktiškai pasitikrinti darbo metu. Jei sergate, tai jums leidžiama neiti į darbą, bet jei esate sveiki ir norite patikrinti savo sveikatą darbo metu, - jūsų viršininkui tai nepatiks, ypač jei tai valdiška įstaiga. Manoma, jog galima pakeisti šią situaciją keičiant tam tikras tvarkas visose Ukmergės savivaldybei pavaldžiose institucijose.
Tomas Tomilinas
Projekto grupės susitikimas Ukmergėje buvo sutelktas į padėtį didelėje privačioje gamykloje, gaminančioje katilus („Vienybė"). Nauji įmonės savininkai pablogino darbo sąlygas gamyklos darbuotojams, nors įmonės pardavimai ir pelnas yra geri. Pagrindinė problema – pietų pertraukos. Susitikime Ukmergės savivaldybė įsipareigojo padėti ir į kitą mėnesį vyksiantį rajono trišalės tarybos posėdį pakviesti ir įmonės savininkus. Per susitikimą Ukmergėje buvo svarstyta nauja idėja - savivaldybės tarybos narė Elena Mirinavičienė išreiškė savo susirūpinimą dėl galimybės viešojo sektoriaus darbuotojams sveikatą profilaktiškai pasitikrinti darbo metu. Jei sergate, tai jums leidžiama neiti į darbą, bet jei esate sveiki ir norite patikrinti savo sveikatą darbo metu, - jūsų viršininkui tai nepatiks, ypač jei tai valdiška įstaiga. Manoma, jog galima pakeisti šią situaciją keičiant tam tikras tvarkas visose Ukmergės savivaldybei pavaldžiose institucijose.
Tomas Tomilinas
| Prisistatymas |
Profesinės sąjungos "Solidarumas" narių susitikimas su socialdemokratais
Š.m. vasario 11d. pavakare į profesinės sąjungos Solidarumas būstinę atvyko ukmergiškiai socialdemoratų partijos atstovai susitikti su profesinės sąjungos Solidarumas aktyvu bei nariais. Susitikime dalyvavo seimo narys Arūnas Dudėnas , kandidatas į seimą Kazys Grybauskas bei Ukmergės miesto seniūnas Stasys Jackūnas.
Arūnas Dudėnas pristatė savo veiklą seime ir patikino, kad nuolatos siekia, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau. Išsakė socialdemokratų poziciją dėl skalūninių dujų gavybos, minimalios algos didinimo tarnautojams, mokslo studijų finansavimo sveikatos reformos aktualijas. Vėliau pakvietė aktyviai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už socialdemokratų partijos atstovą Ukmergėje Kazį Grybauską.
Arūnas Dudėnas pristatė savo veiklą seime ir patikino, kad nuolatos siekia, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau. Išsakė socialdemokratų poziciją dėl skalūninių dujų gavybos, minimalios algos didinimo tarnautojams, mokslo studijų finansavimo sveikatos reformos aktualijas. Vėliau pakvietė aktyviai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už socialdemokratų partijos atstovą Ukmergėje Kazį Grybauską.
Stasys Jackūnas paaiškino susirinkusiems miesto tvarkymo, apšvietimo , šiukšlių išvežimo aktualijas. Miesto seniūnas išklausė greitosios pagalbos darbuotojų pastabas dėl nesunumeruotų namų laiptinių bei butų ,kadangi vykstant į skubius šikvietimus sunku rasti reikiamą adresą ir pažadėjo dalyvaujantiems imtis veiksmų pašalinant šiuos nesklandumus.
Kazys Grybauskas pristatė savo biografiją ir kartu su socialdemokratų partija pažadėjo dirbti rajono ir šalies gyventojų interesams.
Kazys Grybauskas pristatė savo biografiją ir kartu su socialdemokratų partija pažadėjo dirbti rajono ir šalies gyventojų interesams.
Buvo atsakyta ir į visems ukmergiškiams aktualų klausimą dėl šilumos skaitiklio mokesčio.
Po susitikimo profsąjungos nariai su susitikimo dalyviais diskutavo rūpimais jiems klausimais ir rašėsi į susitikimus .
Po susitikimo profsąjungos nariai su susitikimo dalyviais diskutavo rūpimais jiems klausimais ir rašėsi į susitikimus .
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios nauja darbo ginčų nagrinėjimo tvarka
Valstybės žiniose 2012 Nr. 80-4138 paskelbta nauja Darbo kodekso XIX skyriaus INDIVIDUALŪS DARBO GINČAI redakcija, kuri įsigalios 2013 m. sausio 1 d.
2012 m. gruodžio 5 d. SAD ministro D. Jankausko įsakymu Nr. A1-556 patvirtinti ir nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo pridedami Darbo ginčų komisijos nuostatai, Darbo ginčų komisijos darbo reglamentas ir Atlygio mokėjimo darbuotojų ir darbdavių atstovams darbo ginčų komisijose ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas.
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pavesta sudaryti darbo ginčų komisijų narių – darbuotojų ir darbdavių atstovų – sąrašus ir juos pateikti Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis privalo iki 2012 m. gruodžio 31 d. patvirtinti darbo ginčų komisijų narius.
Vietoje dabar įmonėse sudaromų darbo ginčų komisijų veiks iš esmės kitokios Darbo ginčų komisijos kurios bus sudaromos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko (Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu.
Darbuotojų ir darbdavių atstovai bus atleidžiami nuo darbo pareigų atlikimo laikotarpiui, per kurį jie dalyvaus darbo ginčų komisijos darbe. Jeigu ginčo šalys nesutiks su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos galės pareikšti ieškinį apylinkės teisme.
Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose bus nagrinėjami individualūs darbo ginčai: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; Sprendimų vykdymo tvarka iš esmės nesikeis.
2012 m. gruodžio 5 d. SAD ministro D. Jankausko įsakymu Nr. A1-556 patvirtinti ir nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo pridedami Darbo ginčų komisijos nuostatai, Darbo ginčų komisijos darbo reglamentas ir Atlygio mokėjimo darbuotojų ir darbdavių atstovams darbo ginčų komisijose ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas.
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pavesta sudaryti darbo ginčų komisijų narių – darbuotojų ir darbdavių atstovų – sąrašus ir juos pateikti Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis privalo iki 2012 m. gruodžio 31 d. patvirtinti darbo ginčų komisijų narius.
Vietoje dabar įmonėse sudaromų darbo ginčų komisijų veiks iš esmės kitokios Darbo ginčų komisijos kurios bus sudaromos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko (Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu.
Darbuotojų ir darbdavių atstovai bus atleidžiami nuo darbo pareigų atlikimo laikotarpiui, per kurį jie dalyvaus darbo ginčų komisijos darbe. Jeigu ginčo šalys nesutiks su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos galės pareikšti ieškinį apylinkės teisme.
Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose bus nagrinėjami individualūs darbo ginčai: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; Sprendimų vykdymo tvarka iš esmės nesikeis.
| Priedas |
UAB "Ukmergės Vandenys " profesinė sąjunga "Solidarumas" pradėjo įgyvendinti projektą "Darbdavių ir darbuotojų socialines partnerystės gebėjimų ugdymas ir kolektyvinių darbo santykių tobulinimas
2011 m. liepos 25 d. UAB „Ukmergės Vandenys“ direktoriaus Rimo Arlinsko , UAB „Ukmergės Vandenys“ profesinė sąjunga „Solidarumas“ pirmininkės Valerijos Jarukienės ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo direktoriaus Rolando Janicko buvo pasirašytas šis projektas.
2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Ukmergės Vandenys“ vyko darbuotojų ir profesinės sąjungos narių mokymas:
1. Darbo teisės ir pareigų, darbo kodekso I dalis ir II dalis.
2. Kolektyvinių sutarčių rengimas, bei pagrindiniai principai rengiant kolektyvinę sutartį.
2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Ukmergės Vandenys“ vyko darbuotojų ir profesinės sąjungos narių mokymas:
1. Darbo teisės ir pareigų, darbo kodekso I dalis ir II dalis.
2. Kolektyvinių sutarčių rengimas, bei pagrindiniai principai rengiant kolektyvinę sutartį.
Projekto dalyviams išdalintos praktinės užduotys, kurios sudomino seminaro dalyvius. išklausiusiems renginio programą buvo įteikti pažymėjimai.
Taip pat Vilniaus prekybos ir amatų rūmuose 7 ir 8 dienomis vyko vadovų ir profesinės sąjungos lyderių mokymai:
1. Derybų taktika, konfliktų ir krizių valdymas (mokymai vyko su praktinę užduotimi) Į daugelį pateiktų klausimų gavome išsamius atsakymus, bei patarimus.
2. Lyčių lygybės darbe užtikrinimas, bei nelegalaus darbo prevencija ir lanksčių darbo formų diegimas.
Taip pat Vilniaus prekybos ir amatų rūmuose 7 ir 8 dienomis vyko vadovų ir profesinės sąjungos lyderių mokymai:
1. Derybų taktika, konfliktų ir krizių valdymas (mokymai vyko su praktinę užduotimi) Į daugelį pateiktų klausimų gavome išsamius atsakymus, bei patarimus.
2. Lyčių lygybės darbe užtikrinimas, bei nelegalaus darbo prevencija ir lanksčių darbo formų diegimas.
Išklausiusiems 2-jų dienų mokymus buvo įteikti Struktūrinių investicijų konsultavimo centro (SIKC) pažymėjimai.
UAB „Ukmergės Vandenys“ profesinės sąjungos pirmininkė Valerija Jarukienė
Kelionės į euro parlamentą įspūdžiai
2012-09-09
Paprastai mes lietuviai esame įpratę taip, kad politikų veidus, balsus ypač dažnai matome prieš rinkimus, o po jų kaip atvaizdais senose nuotraukose kažkur išblunka, nutolsta lyg paukščiai vėlų rudenį. Išrinktieji gyvena savo išsvajota gyvenimą savame pasaulyje, o rinkėjai tiesiog pamiršti iki sekančių rinkimų.
Būtent todėl buvo labai keista gauti kvietimą į euro parlamentą iš parlamentarės Laimos Andrikienės. Jos vardu keliautojus rinko padėjėjas Lietuvoje Valdas Kilpys. Į kelionę buvo kviečiami paprasti, aktyvūs Lietuvos gyventojai. Visos su kelionę, pragyvenimu susijusios išlaidos buvo padengtos iš euro parlamentarės Laimos Andrikienės reprezentacinių lėšų. Mūsų rajonui atstovavo Jolanta Keburienė ir Daiva Čiūtienė.
Erdvus ir patogus „Busturo“ autobusas visą naktį rinko skirtingose Lietuvos miestuose susirinkusius keliautojus. Ir iš Lietuvos pajudėjo ankstų sekmadienio ryta. Važiavome visą dieną ir vėlai vakare pasiekėme Čekiją. Visą sekančia dieną praleidome vaikščiodami po senąją Praha. Gėrėjomės jos gatvelėmis, bažnyčiomis, paminklais. Trečia kelionės dieną buvome Strasbūre prie euro parlamento pastato. Čia mus pasitiko euro parlamentarės padėjėja Ieva ir lydėjo sudėtingais euro parlamento koridoriais. Buvome tikrinami tarsi įlipant į lėktuvą. Mums susirinkus į priėmimo salę į susitikimą atėjo Laima Andrikienė. Parlamentarė susipažino su visais atvykusiais ir sakė, kad nors pati dažnai grįžta į tėvynę tačiau, visada labai laukia lietuvaičių atvykstančiu jos kvietimu. Jį paaiškino, kad darbas euro parlamente yra tikras derybų menas, todėl kad kiek vienas turi rasti bendraminčių ir kuo daugiau kolegų įtikinti priimti teigiamą sprendimą svarstant Lietuvai aktualius klausimus. Tokio paprasto ir bendražmogiško susikalbėjimo ji pasigenda stebėdama seimo darbą Lietuvoje, kur kiekvienas tvirtai laikosi savo nuomonės ir taip nėra priimamas joks sprendimas, tiesiog niekas nebando ieškoti kompromiso, todėl visas darbas tik trypčiojimas vienoje vietoje.
- Visi svarstomi klausimai aptarti komitetuose todėl į šiuos rūmus vieną savaitę per mėnesį renkamės tik balsuoti, - aiškino Laima Andrikienė.
Viešinčiam Lietuvos jaunimui parlamentarė patikino, kad jiems priklauso netik Lietuva, bet ir visa Europa. Po turiningo pokalbio visi buvom pakviesti į posėdžių salę. Gavome lankstinukus kuriuose matėme euro parlamentarų vietas. Gaila bet beveik pusės Lietuvos atstovų ten nebuvo!?
Prasidėjus sesijai visi tylos minute pagerbėme žuvusiuosius per rugsėjo 11-osios teroristinį išpuolį.
Labai stebino balsavimo greitis, kai vienas ar kitas klausimas išsprendžiamas per minutę laiko. Tai tiesiog parodo parlamentarų pasiruošimą ir tarpusavio darbą iki įvykstant pasavimui.
Po ekskursijos euro parlamente keliavome susipažinti su Strasbūru. Tai turtinga ir gražų senamiesti turintis miestas, kuriame persipynę vokiečių ir prancūzų kultūros. Netrukome pasinaudoti ir ponios Laimos padovanota dovaną - pasiplaukiojimą laivu Reino upe ir miesto kanalais. Plaukiant atsivėrė nuostabūs Strasbūro vaizdai, stebino iki šiol veikiantys ir naudojami šliuzai.
Pavakare visi buvome pakviesti vakarienės su ponia Laima Andrikiene į senamiesčio restoraną, kuriame bendravome su euro parlamentare, gardžiavomės tradiciniais prancūziškais patiekalais bei gėrimais. Skambėjo vokalinio ansambliuko „ Sūduvietis“ dainuojamos dainos, kurios sužavėjo ir sugraudino ne tik ponią Laimą, bet ir sudomino visus restorano lankytojus. Kartu į kelionę vykusi rašytoja Meilė Marija Kudarauskaitė vakarojančius džiugino savo eilėmis. Labai jaukiai ir šiltai bei greitai prabėgo vakaras. Visi pasukome laukiančio autobuso link iki kurio mus lydėjo Laima Andrikienė. Ištiesus atsisveikinimo ranką visų akyse žibėjo ašaros. Buvom sušildyti paprasto euro parlamentarės bendravimo, šilumos, dėmesio mums. Ašara ponios Laimos akyse bylojo apie tai kokie mes jai brangūs , jos paprasti žemiečiai, kaip svarbus jai šis susitikimas. Atsisveikindama euro parlamentarė įteikė dar vieną dovaną- pasiplaukiojimą upe po naktinį Paryžių, kuria sekančią dieną mes ir pasinaudojome. Aplankius žymias Paryžiaus vietas , pasigrožėjus miestu iš Eifelio bokšto susėdome į laivą ir skambant prancūziškoms melodijos leidomės plukdomi Senos upe. Prieš akis atsivėrė didinga Paryžiaus katedra , skulptūromis puošti tiltai, įspūdingai apšviestas Eifelio bokštas.
Keliaudami aplankėme dar vieną didelį Europos miestą –Berlyną, kuris pasitiko ne tik prestižinė vokiška tvarka , bet ir nustebino lyg šiol ten stovinčiais paminklais, kurie mena ne pačius geriausius pokario metus.
Visa savaitės kelionė prabėgo kaip gražus sapnas , palikęs nuostabius prisiminimus, naujas pažintis , atnaujintas istorines ir geografines žinias. Ir jei keliauti po Europą galima, tai šilto, nuoširdaus , susidomėjusio ir paprastai žmogiško bendravimo su politike ne taip lengva surasti.
Jolanta Keburienė
Būtent todėl buvo labai keista gauti kvietimą į euro parlamentą iš parlamentarės Laimos Andrikienės. Jos vardu keliautojus rinko padėjėjas Lietuvoje Valdas Kilpys. Į kelionę buvo kviečiami paprasti, aktyvūs Lietuvos gyventojai. Visos su kelionę, pragyvenimu susijusios išlaidos buvo padengtos iš euro parlamentarės Laimos Andrikienės reprezentacinių lėšų. Mūsų rajonui atstovavo Jolanta Keburienė ir Daiva Čiūtienė.
Erdvus ir patogus „Busturo“ autobusas visą naktį rinko skirtingose Lietuvos miestuose susirinkusius keliautojus. Ir iš Lietuvos pajudėjo ankstų sekmadienio ryta. Važiavome visą dieną ir vėlai vakare pasiekėme Čekiją. Visą sekančia dieną praleidome vaikščiodami po senąją Praha. Gėrėjomės jos gatvelėmis, bažnyčiomis, paminklais. Trečia kelionės dieną buvome Strasbūre prie euro parlamento pastato. Čia mus pasitiko euro parlamentarės padėjėja Ieva ir lydėjo sudėtingais euro parlamento koridoriais. Buvome tikrinami tarsi įlipant į lėktuvą. Mums susirinkus į priėmimo salę į susitikimą atėjo Laima Andrikienė. Parlamentarė susipažino su visais atvykusiais ir sakė, kad nors pati dažnai grįžta į tėvynę tačiau, visada labai laukia lietuvaičių atvykstančiu jos kvietimu. Jį paaiškino, kad darbas euro parlamente yra tikras derybų menas, todėl kad kiek vienas turi rasti bendraminčių ir kuo daugiau kolegų įtikinti priimti teigiamą sprendimą svarstant Lietuvai aktualius klausimus. Tokio paprasto ir bendražmogiško susikalbėjimo ji pasigenda stebėdama seimo darbą Lietuvoje, kur kiekvienas tvirtai laikosi savo nuomonės ir taip nėra priimamas joks sprendimas, tiesiog niekas nebando ieškoti kompromiso, todėl visas darbas tik trypčiojimas vienoje vietoje.
- Visi svarstomi klausimai aptarti komitetuose todėl į šiuos rūmus vieną savaitę per mėnesį renkamės tik balsuoti, - aiškino Laima Andrikienė.
Viešinčiam Lietuvos jaunimui parlamentarė patikino, kad jiems priklauso netik Lietuva, bet ir visa Europa. Po turiningo pokalbio visi buvom pakviesti į posėdžių salę. Gavome lankstinukus kuriuose matėme euro parlamentarų vietas. Gaila bet beveik pusės Lietuvos atstovų ten nebuvo!?
Prasidėjus sesijai visi tylos minute pagerbėme žuvusiuosius per rugsėjo 11-osios teroristinį išpuolį.
Labai stebino balsavimo greitis, kai vienas ar kitas klausimas išsprendžiamas per minutę laiko. Tai tiesiog parodo parlamentarų pasiruošimą ir tarpusavio darbą iki įvykstant pasavimui.
Po ekskursijos euro parlamente keliavome susipažinti su Strasbūru. Tai turtinga ir gražų senamiesti turintis miestas, kuriame persipynę vokiečių ir prancūzų kultūros. Netrukome pasinaudoti ir ponios Laimos padovanota dovaną - pasiplaukiojimą laivu Reino upe ir miesto kanalais. Plaukiant atsivėrė nuostabūs Strasbūro vaizdai, stebino iki šiol veikiantys ir naudojami šliuzai.
Pavakare visi buvome pakviesti vakarienės su ponia Laima Andrikiene į senamiesčio restoraną, kuriame bendravome su euro parlamentare, gardžiavomės tradiciniais prancūziškais patiekalais bei gėrimais. Skambėjo vokalinio ansambliuko „ Sūduvietis“ dainuojamos dainos, kurios sužavėjo ir sugraudino ne tik ponią Laimą, bet ir sudomino visus restorano lankytojus. Kartu į kelionę vykusi rašytoja Meilė Marija Kudarauskaitė vakarojančius džiugino savo eilėmis. Labai jaukiai ir šiltai bei greitai prabėgo vakaras. Visi pasukome laukiančio autobuso link iki kurio mus lydėjo Laima Andrikienė. Ištiesus atsisveikinimo ranką visų akyse žibėjo ašaros. Buvom sušildyti paprasto euro parlamentarės bendravimo, šilumos, dėmesio mums. Ašara ponios Laimos akyse bylojo apie tai kokie mes jai brangūs , jos paprasti žemiečiai, kaip svarbus jai šis susitikimas. Atsisveikindama euro parlamentarė įteikė dar vieną dovaną- pasiplaukiojimą upe po naktinį Paryžių, kuria sekančią dieną mes ir pasinaudojome. Aplankius žymias Paryžiaus vietas , pasigrožėjus miestu iš Eifelio bokšto susėdome į laivą ir skambant prancūziškoms melodijos leidomės plukdomi Senos upe. Prieš akis atsivėrė didinga Paryžiaus katedra , skulptūromis puošti tiltai, įspūdingai apšviestas Eifelio bokštas.
Keliaudami aplankėme dar vieną didelį Europos miestą –Berlyną, kuris pasitiko ne tik prestižinė vokiška tvarka , bet ir nustebino lyg šiol ten stovinčiais paminklais, kurie mena ne pačius geriausius pokario metus.
Visa savaitės kelionė prabėgo kaip gražus sapnas , palikęs nuostabius prisiminimus, naujas pažintis , atnaujintas istorines ir geografines žinias. Ir jei keliauti po Europą galima, tai šilto, nuoširdaus , susidomėjusio ir paprastai žmogiško bendravimo su politike ne taip lengva surasti.
Jolanta Keburienė
Kelininkų problemas aptarė su Vicemininstru.
2012 m. rugsėjo 7 d. LPS „Solidarumas“ atstovai susitiko su LR Susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku, kalbėta apie situaciją VĮ Vilniaus regiono keliai. Daugiausia dėmesio skirta Ukmergės keliams. LPS „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė pasidžiaugė tuo, jog dialogas tarp administracijos ir darbuotojų atstovų įmonėje prasideda, jau pradėta kalbėti ir apie kolektyvinę sutartį. Tačiau tam, kad situacija pasikeistų, reikalingas laikas.
Susitikime dalyvavę įmonės profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas bei tarybos narys Algis Tamašauskas, paprašyti viceministro, trumpai pristatė situaciją įmonėje, taip kaip ją mato eiliniai darbuotojai. Darbuotojus ypač skaudina nepagarbus elgesys su jais. Yra trūkumų darbo organizavime, problema – darbo grafikai ir jų laikymasis ypač žiemos metu. Viena didžiausių problemų – atlyginimai, kurie buvo sumažinti prasidėjus krizei ir niekaip nepavyksta susitarti atlyginimų sugrąžinti į prieškrizinį lygį, yra pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe reikalavimai.
Viceministras R.Vaštakas informavo apie tai, kad neseniai buvo pakviesti visų įmonių vadovai, duomenys rodo, jog Vilniaus regiono keliuose rezultatai vieni praščiausių. Todėl vadovams suformuotos užduotys ir numatytas laikas situacijai keisti. Anot viceministro, viena didžiausių problemų yra ta, kad įmonėje trūksta tarpusavio pagarbos ir susikalbėjimo. Jis patikino, jog minsiterija yra nurodžiusi ne mažinti, bet didinti atlyginimus , efektyviau organizuoti darbą.
Tačiau girtavimui ir vagystėms neturėtų būti nuolaidžiaujama nei administracijos nei darbuotojų atžvilgiu. Profesinės sąjungos pirmininkas patikino, jog įmonėje pradėjo kovą su girtavimu, profesinė sąjunga siekia teisingumo ir pagarbos darbuotojams. Atsakingoji skeretorė pabrėžė, jog būtina sugrąžinti atlyginimus į prieškrizinį lygį. Visi pritarė tam, jog darbe labai svarbu moraliniai kriterijai, kurių turi laikytis abi pusės, tiek darbdavys, tiek darbuotojas.
Daiva Kvederaitė
Susitikime dalyvavę įmonės profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas bei tarybos narys Algis Tamašauskas, paprašyti viceministro, trumpai pristatė situaciją įmonėje, taip kaip ją mato eiliniai darbuotojai. Darbuotojus ypač skaudina nepagarbus elgesys su jais. Yra trūkumų darbo organizavime, problema – darbo grafikai ir jų laikymasis ypač žiemos metu. Viena didžiausių problemų – atlyginimai, kurie buvo sumažinti prasidėjus krizei ir niekaip nepavyksta susitarti atlyginimų sugrąžinti į prieškrizinį lygį, yra pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe reikalavimai.
Viceministras R.Vaštakas informavo apie tai, kad neseniai buvo pakviesti visų įmonių vadovai, duomenys rodo, jog Vilniaus regiono keliuose rezultatai vieni praščiausių. Todėl vadovams suformuotos užduotys ir numatytas laikas situacijai keisti. Anot viceministro, viena didžiausių problemų yra ta, kad įmonėje trūksta tarpusavio pagarbos ir susikalbėjimo. Jis patikino, jog minsiterija yra nurodžiusi ne mažinti, bet didinti atlyginimus , efektyviau organizuoti darbą.
Tačiau girtavimui ir vagystėms neturėtų būti nuolaidžiaujama nei administracijos nei darbuotojų atžvilgiu. Profesinės sąjungos pirmininkas patikino, jog įmonėje pradėjo kovą su girtavimu, profesinė sąjunga siekia teisingumo ir pagarbos darbuotojams. Atsakingoji skeretorė pabrėžė, jog būtina sugrąžinti atlyginimus į prieškrizinį lygį. Visi pritarė tam, jog darbe labai svarbu moraliniai kriterijai, kurių turi laikytis abi pusės, tiek darbdavys, tiek darbuotojas.
Daiva Kvederaitė
Nuo 2013 metų sausio 1 dienos pradeda veikti darbo teismai.
teisininko Petro Grėbliausko komentaras
ESF projektas: Socialinio dialogo vystymas ir interesų derinimas siekiant racionalių sprendimų, ekonominės ir socialinės pažangos. 2013 m.
Numatomi seminarai:
2013 m. sausio mėn. 26 d "Socialinių problemų sprendimas ir lyčių lygybė."
2013 m. spalio mėn. 7 d. - 10 d. " Kolektyvinės sutartys, darbo teisė, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai"
Ukmergės ps "Solidarumas" informacija
Pasirašyta trišalė sutartis
2011 m. spalio 28 d.
Socialinė partnerystė visiškai pasiteisino: tai universalus ir veiksmingas būdas, kaip derinti partnerių interesus, palaikyti socialinę santarvę, skatinti ekonominę bei socialinę pažangą. Socialinė partnerystė turi padėti įveikti ir naujus iššūkius, kurie atsirado Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Plėtojant socialinę partnerystę, atsižvelgiama į Lisabonos strategijoje nustatytus pagrindinius tikslus - paversti ES ekonomiką konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje socialinė ir ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Socialinį dialogą, kurio principus apibrėžia Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir kurio plėtotė yra akcentuojama Lisabonos strategijoje, partneriai vertina kaip vieną reikšmingiausių civilizuotos visuomenės instrumentų užsibrėžtiems uždaviniams įgyvendinti.
Socialinis dialogas ir toliau bus pagrindinis būdas, kaip derinti partnerių interesus ir ieškoti labiausiai priimtinų problemų sprendimo. Kartu partneriai, įvertindami būtinybę į dialogą įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius, sieks, kad Lietuvoje būtų diegiama Europoje pripažinta ir naujosioms ES narėms rekomenduojama partnerystės praktika.
Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės rajono profesinių sąjungų bendrija ir darbdavių atstovai, siekdami efektyviau derinti šalių interesus sprendžiant Ukmergės rajono darbo, socialines bei ekonomines problemas, gerinant darbo organizavimą, darbo saugą, darbuotojų užimtumą, gyventojų poilsio organizavimą, pasirašė šį susitarimą.
1. 2011-2015 metais trišaliu principu spręsti socialines, ekonomines ir darbo problemas, bendradarbiauti įgyvendinant socialinę, ekonominę bei darbo politiką Ukmergės rajone.
2. Skatinti dvišales socialinių partnerių - profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų - bendradarbiavimą, sudarant kolektyvuose susitarimus ir kolektyvines darbo sutartis.
3. Kartą per metus Trišalės tarybos posėdyje aptarti, kaip vykdomas trišalis susitarimas.
4. Ukmergės rajono savivaldybė įsipareigoja:
4.1. teikti šalims informaciją apie rengiamus sprendimų projektus darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais ir bent vienai iš šalių pareikalavus, teikti juos svarstyti Trišalei tarybai, rajono Savivaldybės tarybai. Priimant nutarimus aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, atsižvelgti į Trišalės tarybos pateiktus argumentus.
4.2. be Trišalės tarybos svarstymo neteikti rajono Savivaldybės tarybai svarstyti:
4.2.1. konkursų privatizuoti ar išnuomoti rajono savivaldybei priklausančių gamybinių ir komercinių objektų sąlygų;
4.2.2. žemės, nekilnojamojo turto, vandens, autobuso parko ir kitų mokesčių tarifų;
4.2.3. detaliųjų ir specialiųjų planų, liečiančių verslo plėtrą ir visuomeninės paskirties objektus;
4.3. Savivaldybė užtikrina Trišalės tarybos darbo sąlygas.
4.4. Siūloma Trišalei tarybai aptarti kandidatūras, teikiamas įvairiems apdovanojimams bei garbės vardams suteikti.
4.5. Savivaldybės Tarybai svarstant Trišalės tarybos pateiktus klausimus, leisti dalyvauti jos atstovui.
5. Profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai įsipareigoja:
5.1. informuoti šalis apie darbuotojų socialines ir ekonomines problemas;
5.2. plėtoti darbdavių ir darbuotojų konsultavimą ir informavimą darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais.
Ukmergės rajono savivaldybė, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos siekia šiuo susitarimu plėtoti trišalį bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso darbo ir socialinės apsaugos srityse.
Socialinis dialogas ir toliau bus pagrindinis būdas, kaip derinti partnerių interesus ir ieškoti labiausiai priimtinų problemų sprendimo. Kartu partneriai, įvertindami būtinybę į dialogą įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius, sieks, kad Lietuvoje būtų diegiama Europoje pripažinta ir naujosioms ES narėms rekomenduojama partnerystės praktika.
Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės rajono profesinių sąjungų bendrija ir darbdavių atstovai, siekdami efektyviau derinti šalių interesus sprendžiant Ukmergės rajono darbo, socialines bei ekonomines problemas, gerinant darbo organizavimą, darbo saugą, darbuotojų užimtumą, gyventojų poilsio organizavimą, pasirašė šį susitarimą.
1. 2011-2015 metais trišaliu principu spręsti socialines, ekonomines ir darbo problemas, bendradarbiauti įgyvendinant socialinę, ekonominę bei darbo politiką Ukmergės rajone.
2. Skatinti dvišales socialinių partnerių - profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų - bendradarbiavimą, sudarant kolektyvuose susitarimus ir kolektyvines darbo sutartis.
3. Kartą per metus Trišalės tarybos posėdyje aptarti, kaip vykdomas trišalis susitarimas.
4. Ukmergės rajono savivaldybė įsipareigoja:
4.1. teikti šalims informaciją apie rengiamus sprendimų projektus darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais ir bent vienai iš šalių pareikalavus, teikti juos svarstyti Trišalei tarybai, rajono Savivaldybės tarybai. Priimant nutarimus aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, atsižvelgti į Trišalės tarybos pateiktus argumentus.
4.2. be Trišalės tarybos svarstymo neteikti rajono Savivaldybės tarybai svarstyti:
4.2.1. konkursų privatizuoti ar išnuomoti rajono savivaldybei priklausančių gamybinių ir komercinių objektų sąlygų;
4.2.2. žemės, nekilnojamojo turto, vandens, autobuso parko ir kitų mokesčių tarifų;
4.2.3. detaliųjų ir specialiųjų planų, liečiančių verslo plėtrą ir visuomeninės paskirties objektus;
4.3. Savivaldybė užtikrina Trišalės tarybos darbo sąlygas.
4.4. Siūloma Trišalei tarybai aptarti kandidatūras, teikiamas įvairiems apdovanojimams bei garbės vardams suteikti.
4.5. Savivaldybės Tarybai svarstant Trišalės tarybos pateiktus klausimus, leisti dalyvauti jos atstovui.
5. Profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai įsipareigoja:
5.1. informuoti šalis apie darbuotojų socialines ir ekonomines problemas;
5.2. plėtoti darbdavių ir darbuotojų konsultavimą ir informavimą darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais.
Ukmergės rajono savivaldybė, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos siekia šiuo susitarimu plėtoti trišalį bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso darbo ir socialinės apsaugos srityse.
