Ukmergės profesinė sąjunga "Solidarumas" lankėsi LR seime
Rugsėjo 19 d. LR Seime, Arūno Dudėno iniciatyva, lankėsi Ukmergės rajono profėsinė sąjunga 'Solidarumas". Profsąjungiečiai galėjo stebėti vykstantį posėdį, apžiūrėti konferencijų sales, vaikščioti Seimo koridoriais ir pabendrauti su Arūnu Seimo kavinėje.
Išvyka į sostinę
2013-08-03
„Nežinantis savo tautos istorijos žmogus yra tarsi vaikas“ taip istorijos svarbą mūsų gyvenime apibūdino tautos istorikas, tautosakininkas, publicistas, visuomenės ir kultūros veikėjas Jonas Basanavičius. O Želvos mokyklos istorijos mokytojas šiuos Jono Basanavičiaus žodžius aiškina taip -
„...jei mes nežinome savo praeities, nežinome savo šaknų, negalime pasimokyti iš kitų klaidų, negalime daryti tam tikrų išvadų. Mūsų šalies, krašto istorija padeda mums žiūrėti į ateitį, padeda gyventi, tobulėti“.
Edmundas Jankūnas
Būtent todėl pirmąjį rugpjūčio savaitgalį nutarėme aplankyti mūsų šalies sostinėje atkurtus valdovų rūmus. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. okupantai rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė.
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose apžiūrėjome nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje . Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija mus atvedė į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.
Grupę lydinti gidė mums kantriai aiškino kokį darbą teko atlikti restauratoriams , norint kad atrasti daiktiniai mūsų istorijos metraščiai išliktų ateinančioms kartoms, vis primindama svarbius Lietuvai istorinius įvykius.
Po ekskursijos po valdovų rūmus lydimi aukščiausios kategorijos gidės - espertės Aldonos Mikelionienės leidomės į Katedros požemius. Ji pasakojo kaip labai lėtai, neskubėdami šie požemiai savo paslaptis atskleidė pasauliečiams. Po Šv. Kazimiero koplyčia esančioje kriptoje, mediniuose karstuose (aišku, padarytuose šiais laikais), ant kurių uždėta po paauksuotą karūną, saugomi buvusių Lietuvos valdovų palaikai. Čia ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras, Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė, marmurinėje urnoje – karaliaus Vladislovo Vazos širdis.
Patvirtindama savo žodžius, kad pusė Vilniaus dar slypi požemiuose gidė mus nuvedė į gintaro galerijos rūsius, kuriuose matėme archeologų atkastas keramikų degimo krosnis, bei šiose krosnyse išdegtų indų ir koklių pavyzdžius.
Kadangi jau buvome gintaro galerijoje, tai nepraleidom unikalios progos sužinoti kaip atskirti tikrą gintarą nuo jo pakaitalų, pasigrožėti vienetiniais gintaro dirbiniais, paragauti gintaro trauktinės.
Pasivaikščioje požeminiame Vilniuje kėlėmės į Pūčkorių atodangą, tai geologinis paminklas dešiniajame Vilnios krante. Ši ledynmečio atodanga – aukščiausia Lietuvoje, kurios aukštis 65 m, o plotis – 260 m. Čia atsiveria maždaug 20 tūkstančių metų senumo sluoksniai.
Nuo atodangos atsiveria įstabi Vilniaus apylinkių panorama: matosi Vilnios upės vingiai, Pavilnių regioninio parko kalvos ir miškai, Pūčkorių dvaras, buvusi patrankų liejykla. Šiek tiek tolėliau – Belmonto malūno senosios užtvankos liekanos.
Kadangi ekskursantų žingeidumas dar buvo nepasotintas gidė mus palydėjo į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Įėjęs į bažnyčią patenki į barokinių vaizdinių ir simbolių karalystę, kurie čia tvarkingai sugrupuoti ir suskirstyti, bet kartu ir labai susieti tarpusavyje. Jau nuo prieangio gerai matyti kupolo būgne stovinti šv. Augustino figūra, bylojanti, kad bažnyčios dekoras iliustruoja jo filosofinę idėją – šis pasaulis tėra Dievo stebimas teatras. Petro ir Povilo bažnyčios statybos iniciatorius buvo vienas įtakingiausių ano meto Lietuvos feodalų – Mykolas Kazimieras Pacas. Tai viena iš nedaugelio bažnyčių kurios nepalietė nei karai nei sovietinė okupacija. Po ekskursijos bažnyčioje vykome į Chodkevičių rūmus kur turėjome unikalią galimybę pasigrožėti garsaus Renesanso dailininko Luko Kranacho Vyresniojo šedevru „Madona su kūdikiu po obelimi“. 2 milijonais dolerių apdraustas paveikslas į Vilnių atkeliavo iš Valstybinio Ermitažo muziejaus. Lietuvos dailės muziejaus ir Valstybinio Ermitažo muziejaus sutarimu paveikslas „Madona su kūdikiu po obelimi“ atkeliavo į Lietuvą mūsų šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga.
Apžiūrėję Chodkevičių rūmuose veikiančią parodą vakarieniauti važiavome į Belmonto malūno prieigas. Juose pasigrožėjome nuostabia aplinka, išmoningai įdarbinta upele, pavalgėme ir pilni įspūdžių keliavome namo. Visi bendrai nutarėme, kad nereikia nei labai daug laiko , nei pinigų keliaujant po ,atrodo, taip gerai visiems pažįstamą sostinę, o atrandi ir sužinai tiek daug, ir visai šalia.
Kelionės organizatoriai dėkoja visiems vykusiems turistams už tolerantiškumą, rūpestingumą vienas kitam, už nepasotinamą troškimą sužinoti kuo daugiau. Nuoširdų ačiū tariame Ramutės Mačiulienės firmai už patogų autobusą ir labai mandagų bei kantrų autobuso vairuotoją Aukselį .
„...jei mes nežinome savo praeities, nežinome savo šaknų, negalime pasimokyti iš kitų klaidų, negalime daryti tam tikrų išvadų. Mūsų šalies, krašto istorija padeda mums žiūrėti į ateitį, padeda gyventi, tobulėti“.
Edmundas Jankūnas
Būtent todėl pirmąjį rugpjūčio savaitgalį nutarėme aplankyti mūsų šalies sostinėje atkurtus valdovų rūmus. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. okupantai rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė.
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose apžiūrėjome nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje . Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija mus atvedė į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.
Grupę lydinti gidė mums kantriai aiškino kokį darbą teko atlikti restauratoriams , norint kad atrasti daiktiniai mūsų istorijos metraščiai išliktų ateinančioms kartoms, vis primindama svarbius Lietuvai istorinius įvykius.
Po ekskursijos po valdovų rūmus lydimi aukščiausios kategorijos gidės - espertės Aldonos Mikelionienės leidomės į Katedros požemius. Ji pasakojo kaip labai lėtai, neskubėdami šie požemiai savo paslaptis atskleidė pasauliečiams. Po Šv. Kazimiero koplyčia esančioje kriptoje, mediniuose karstuose (aišku, padarytuose šiais laikais), ant kurių uždėta po paauksuotą karūną, saugomi buvusių Lietuvos valdovų palaikai. Čia ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras, Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė, marmurinėje urnoje – karaliaus Vladislovo Vazos širdis.
Patvirtindama savo žodžius, kad pusė Vilniaus dar slypi požemiuose gidė mus nuvedė į gintaro galerijos rūsius, kuriuose matėme archeologų atkastas keramikų degimo krosnis, bei šiose krosnyse išdegtų indų ir koklių pavyzdžius.
Kadangi jau buvome gintaro galerijoje, tai nepraleidom unikalios progos sužinoti kaip atskirti tikrą gintarą nuo jo pakaitalų, pasigrožėti vienetiniais gintaro dirbiniais, paragauti gintaro trauktinės.
Pasivaikščioje požeminiame Vilniuje kėlėmės į Pūčkorių atodangą, tai geologinis paminklas dešiniajame Vilnios krante. Ši ledynmečio atodanga – aukščiausia Lietuvoje, kurios aukštis 65 m, o plotis – 260 m. Čia atsiveria maždaug 20 tūkstančių metų senumo sluoksniai.
Nuo atodangos atsiveria įstabi Vilniaus apylinkių panorama: matosi Vilnios upės vingiai, Pavilnių regioninio parko kalvos ir miškai, Pūčkorių dvaras, buvusi patrankų liejykla. Šiek tiek tolėliau – Belmonto malūno senosios užtvankos liekanos.
Kadangi ekskursantų žingeidumas dar buvo nepasotintas gidė mus palydėjo į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Įėjęs į bažnyčią patenki į barokinių vaizdinių ir simbolių karalystę, kurie čia tvarkingai sugrupuoti ir suskirstyti, bet kartu ir labai susieti tarpusavyje. Jau nuo prieangio gerai matyti kupolo būgne stovinti šv. Augustino figūra, bylojanti, kad bažnyčios dekoras iliustruoja jo filosofinę idėją – šis pasaulis tėra Dievo stebimas teatras. Petro ir Povilo bažnyčios statybos iniciatorius buvo vienas įtakingiausių ano meto Lietuvos feodalų – Mykolas Kazimieras Pacas. Tai viena iš nedaugelio bažnyčių kurios nepalietė nei karai nei sovietinė okupacija. Po ekskursijos bažnyčioje vykome į Chodkevičių rūmus kur turėjome unikalią galimybę pasigrožėti garsaus Renesanso dailininko Luko Kranacho Vyresniojo šedevru „Madona su kūdikiu po obelimi“. 2 milijonais dolerių apdraustas paveikslas į Vilnių atkeliavo iš Valstybinio Ermitažo muziejaus. Lietuvos dailės muziejaus ir Valstybinio Ermitažo muziejaus sutarimu paveikslas „Madona su kūdikiu po obelimi“ atkeliavo į Lietuvą mūsų šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga.
Apžiūrėję Chodkevičių rūmuose veikiančią parodą vakarieniauti važiavome į Belmonto malūno prieigas. Juose pasigrožėjome nuostabia aplinka, išmoningai įdarbinta upele, pavalgėme ir pilni įspūdžių keliavome namo. Visi bendrai nutarėme, kad nereikia nei labai daug laiko , nei pinigų keliaujant po ,atrodo, taip gerai visiems pažįstamą sostinę, o atrandi ir sužinai tiek daug, ir visai šalia.
Kelionės organizatoriai dėkoja visiems vykusiems turistams už tolerantiškumą, rūpestingumą vienas kitam, už nepasotinamą troškimą sužinoti kuo daugiau. Nuoširdų ačiū tariame Ramutės Mačiulienės firmai už patogų autobusą ir labai mandagų bei kantrų autobuso vairuotoją Aukselį .
Naujametinis vakarėlis
2012 m. gruodžio 29 d.
Į šventiškai papuoštą piceriją „Optima 13“ palydėti Senųjų Metų apžvelgti nuveiktus darbus, pasidalinti ateities planais ir pabūti kartu rinkosi Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai. Ta jau tradicija tampanti šventė į kurią šiemet atvyko svečiai , tai Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Algirdas Markevičius ir slaugytojų ir socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jurgita Žiukienė. Jie pasveikino susirinkusius su artėjančiais Naujaisiais Metais bei pasiūlė draugauti ir bendradarbiauti ir vieni kitiems padedant kovoti už dirbančiųjų darbo sąlygų gerinimą.
Vakaronėje koncertavo kaimo kapela „Provincija“ o jos vadovas Alvydas Padriezas su kolega vedė visą šventinį vakarą. Alvydas uždavinėdamas įvairias užduotis rinko šauniausią profesinę sąjungą „Solidarumas“ grupę. O užduočių buvo daug ir įvairių: nupiešti grupės pirmininko portretą, į gestų kalbą išversti skaitomą kūrinį, padainuoti bendrą dainą, sušokti elniukų šokį ir daug kitų . Visos grupės stebino išradingumu, linksmumu, azartiškumu, o garbingą pirmąją vietą užėmė dirbančiųjų profesinę sąjunga. Jiems mažai nusileido antrosios vietos nugalėtojai Ukmergės PSPC profsąjunga „Solidarumas“ ir trečią vietą laimėjo Vį Ukmergės kelių tarnybos grupė.
Taip nepastebimai prabėgo visos 8 valandos. Į namus skirstėmės linkėdami vieni kitiems gerų ir laimingų ateinančių Naujųjų Metų.
Į šventiškai papuoštą piceriją „Optima 13“ palydėti Senųjų Metų apžvelgti nuveiktus darbus, pasidalinti ateities planais ir pabūti kartu rinkosi Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai. Ta jau tradicija tampanti šventė į kurią šiemet atvyko svečiai , tai Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Algirdas Markevičius ir slaugytojų ir socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jurgita Žiukienė. Jie pasveikino susirinkusius su artėjančiais Naujaisiais Metais bei pasiūlė draugauti ir bendradarbiauti ir vieni kitiems padedant kovoti už dirbančiųjų darbo sąlygų gerinimą.
Vakaronėje koncertavo kaimo kapela „Provincija“ o jos vadovas Alvydas Padriezas su kolega vedė visą šventinį vakarą. Alvydas uždavinėdamas įvairias užduotis rinko šauniausią profesinę sąjungą „Solidarumas“ grupę. O užduočių buvo daug ir įvairių: nupiešti grupės pirmininko portretą, į gestų kalbą išversti skaitomą kūrinį, padainuoti bendrą dainą, sušokti elniukų šokį ir daug kitų . Visos grupės stebino išradingumu, linksmumu, azartiškumu, o garbingą pirmąją vietą užėmė dirbančiųjų profesinę sąjunga. Jiems mažai nusileido antrosios vietos nugalėtojai Ukmergės PSPC profsąjunga „Solidarumas“ ir trečią vietą laimėjo Vį Ukmergės kelių tarnybos grupė.
Taip nepastebimai prabėgo visos 8 valandos. Į namus skirstėmės linkėdami vieni kitiems gerų ir laimingų ateinančių Naujųjų Metų.
LPS "Solidarumo" sąskrydis Alytus 2012 m.
Liepos 13-15 d.
Nors įsibėgėjusi vasara nelepina šiltais ir saulėtais orais, o meteorologų prognozės savaitgaliui pranašavo lietų bei vėjuotą orą į jau tradiciniu tapusį profesinės sąjungos „Solidarumas“ sąskrydį išvyko gausus būrys ukmergiškių su šeimomis.
Įsikūrėme erdvioje kaimo turizmo sodyboje Alytaus rajone prie Gailinto ežero. Po iškilmingo sąskrydžio atidarymo, kurio metu dalyvius pasveikino ps "Solidarumas" pirmininkė A. Jašinskienė bei sąskrydžio sumanytojas ir uolus jo rengėjas Vytautas Lučinskas visi būrėmės į komandas. Ukmergės atstovai dalyvavo visose sportinėse rungtyse. Baidarių lenktynėse mūsų komandą atstovavo Irena Štarienė ir Antanas Surplys , futbolo varžybose garbingą antrą vietą iškovojo Aleksandras Zubrickas, Andrius Daniūnas, Vidmantas Keburis, Martynas Zlatkus, Andrejus Tolkačiovas. Tokios pačios sudėties komanda kovojo ir krepšinio aikštelėje ir tik per vieną tašką nusileido kėdainiškiams.
Virvės traukimo rungtyje Ukmergės komandai teko nusileisti kėdainiškiams, nes jie kovojo labai įnirtingai. Nors ir labai pavargę, bet degdami didžiuliu noru dalyvauti visose rungtyse ukmergiečiai gerai pasirodė tinklinio varžybose. Visos rungtys reikalavo daug fizinės jėgos ir ištvermės, todėl jose dalyvavo tik patys stipriausi ir nebijantys iššūkių dalyviai, o juos entuziastingai palaikė energinga sirgalių komanda, kuri negailėjo savo favoritams nei šūkių, nei plojimų. Vakarop visi susirinkom prie regionų maisto ypatumų pristatymo.
Smiginio varžybos vyko sekmadienio rytą, nors ir labai paskubomis surinkta komanda (Ovidija Keburytė, Deividas Panfilovas ir Andrejus Tolkačiovas) tačiau labai sėkminga, nes iškovojo pirmąją vietą. Pagal surinktų taškų skaičių mūsų komanda turėjo dalintis prizine vieta su kaišiadoriškiais, bet pergalingą pirmąją vietą laimėjo Ovidijos Keburytės dėka , nes pagal moterų surinktų taškų skaičių ji gerokai pralenkė kaišiadorietę.
Išdalinti apdovanojimai, pasikeista kontaktais su naujais pažįstamais, tačiau į namus skubėti nesinori, o ir esam įpratę, kad reikia išnaudoti visas teikiamas galimybes susipažįstant su Lietuvos apylinkėmis ir jų unikalumais. Būtent todėl automobilių vilkstinė patraukė žvyruotais keliukais, kurie mus vedė prie Čiobiškyje veikiančio kelto per Neries upę. Tai vienintelis keltas Lietuvoje naudojantis tik upės srovės energiją.
Besidalindami ką tik patirtais įspūdžiais lyg netyčia pradėjom planuoti ateinančią vasarą, nes norim tokių susitikimų ir kelionių daugiau.
Buvo gera , smagu, linksma...o tai ne tik gero oro ir organizatorių nuopelnas, tai mūsų pačių didelis indėlis, todėl noriu padėkoti visiems dalyvavusiems už Jūsų geranoriškumą, toleranciją, supratingumą, gerą nuotaiką, azartiškumą siekiant geriausių rezultatų.
Nuoširdus ačiū UAB "Vilkmos" direktorei Giedrei Plačiakytei, gamybos direktorei Angelei Valevičienei bei Vilkmos PS "Solidarumo" pirmininkei Daivai Čiutienei. papuošusias mūsų komandą skarutėmis. Už gardų liepų medų dėkojame Andriui Daniūnui.
Pirmininkė Jolanta Keburienė
Įsikūrėme erdvioje kaimo turizmo sodyboje Alytaus rajone prie Gailinto ežero. Po iškilmingo sąskrydžio atidarymo, kurio metu dalyvius pasveikino ps "Solidarumas" pirmininkė A. Jašinskienė bei sąskrydžio sumanytojas ir uolus jo rengėjas Vytautas Lučinskas visi būrėmės į komandas. Ukmergės atstovai dalyvavo visose sportinėse rungtyse. Baidarių lenktynėse mūsų komandą atstovavo Irena Štarienė ir Antanas Surplys , futbolo varžybose garbingą antrą vietą iškovojo Aleksandras Zubrickas, Andrius Daniūnas, Vidmantas Keburis, Martynas Zlatkus, Andrejus Tolkačiovas. Tokios pačios sudėties komanda kovojo ir krepšinio aikštelėje ir tik per vieną tašką nusileido kėdainiškiams.
Virvės traukimo rungtyje Ukmergės komandai teko nusileisti kėdainiškiams, nes jie kovojo labai įnirtingai. Nors ir labai pavargę, bet degdami didžiuliu noru dalyvauti visose rungtyse ukmergiečiai gerai pasirodė tinklinio varžybose. Visos rungtys reikalavo daug fizinės jėgos ir ištvermės, todėl jose dalyvavo tik patys stipriausi ir nebijantys iššūkių dalyviai, o juos entuziastingai palaikė energinga sirgalių komanda, kuri negailėjo savo favoritams nei šūkių, nei plojimų. Vakarop visi susirinkom prie regionų maisto ypatumų pristatymo.
Smiginio varžybos vyko sekmadienio rytą, nors ir labai paskubomis surinkta komanda (Ovidija Keburytė, Deividas Panfilovas ir Andrejus Tolkačiovas) tačiau labai sėkminga, nes iškovojo pirmąją vietą. Pagal surinktų taškų skaičių mūsų komanda turėjo dalintis prizine vieta su kaišiadoriškiais, bet pergalingą pirmąją vietą laimėjo Ovidijos Keburytės dėka , nes pagal moterų surinktų taškų skaičių ji gerokai pralenkė kaišiadorietę.
Išdalinti apdovanojimai, pasikeista kontaktais su naujais pažįstamais, tačiau į namus skubėti nesinori, o ir esam įpratę, kad reikia išnaudoti visas teikiamas galimybes susipažįstant su Lietuvos apylinkėmis ir jų unikalumais. Būtent todėl automobilių vilkstinė patraukė žvyruotais keliukais, kurie mus vedė prie Čiobiškyje veikiančio kelto per Neries upę. Tai vienintelis keltas Lietuvoje naudojantis tik upės srovės energiją.
Besidalindami ką tik patirtais įspūdžiais lyg netyčia pradėjom planuoti ateinančią vasarą, nes norim tokių susitikimų ir kelionių daugiau.
Buvo gera , smagu, linksma...o tai ne tik gero oro ir organizatorių nuopelnas, tai mūsų pačių didelis indėlis, todėl noriu padėkoti visiems dalyvavusiems už Jūsų geranoriškumą, toleranciją, supratingumą, gerą nuotaiką, azartiškumą siekiant geriausių rezultatų.
Nuoširdus ačiū UAB "Vilkmos" direktorei Giedrei Plačiakytei, gamybos direktorei Angelei Valevičienei bei Vilkmos PS "Solidarumo" pirmininkei Daivai Čiutienei. papuošusias mūsų komandą skarutėmis. Už gardų liepų medų dėkojame Andriui Daniūnui.
Pirmininkė Jolanta Keburienė
Ukmergės PS "Solidarumas" 20 - mečio minėjimas
2012 m. vasario 17 d.
Kiekvieno žmogaus atėjimas į šį pasaulį sutinkamas su dideliu džiaugsmu, lūkesčiais į jo ateitį žvelgiama su viltimi, pasitikėjimu ir linkima geros kloties. Taip pat ir organizacijos gimimas yra lydimas tų pačių jausmų.
Prieš dvidešimt metų keletas Ukmergės rajono entuziastingų žmonių, suprasdami , kad tik jie patys yra savo likimo kalviai susibūrė į darbininkų sąjungą. Neturėdami patalpų dažnai susirinkimus rengdavo tiesiog miesto gatvėje po liepomis. Tie pirmieji žingsniai tikrai nebuvo paprasti ir lengvi, todėl mes esame labai dėkingi šiems darbininkų sąjungos , vėliau pervardytos į profesinę sąjungą Solidarumas, įkūrėjams, kurie negailėdami savo jėgų, laiko ir širdies, tikėdami savo tikslais ir siekiais paliko didžiulį indėlį ateities kartoms.
Kiekvieno žmogaus atėjimas į šį pasaulį sutinkamas su dideliu džiaugsmu, lūkesčiais į jo ateitį žvelgiama su viltimi, pasitikėjimu ir linkima geros kloties. Taip pat ir organizacijos gimimas yra lydimas tų pačių jausmų.
Prieš dvidešimt metų keletas Ukmergės rajono entuziastingų žmonių, suprasdami , kad tik jie patys yra savo likimo kalviai susibūrė į darbininkų sąjungą. Neturėdami patalpų dažnai susirinkimus rengdavo tiesiog miesto gatvėje po liepomis. Tie pirmieji žingsniai tikrai nebuvo paprasti ir lengvi, todėl mes esame labai dėkingi šiems darbininkų sąjungos , vėliau pervardytos į profesinę sąjungą Solidarumas, įkūrėjams, kurie negailėdami savo jėgų, laiko ir širdies, tikėdami savo tikslais ir siekiais paliko didžiulį indėlį ateities kartoms.
Vitas Cikatavičius
- Buvo nesąžiningi kolūkių pirmininkai, gamyklų vadovai, vyko privatizacija, todėl reikėjo kažkaip kontroliuoti … pasakojo pirmasis darbininkų sąjungos pirmininkas Vitas Cikatavičius . Daugelis žmonių apie profsąjungas galvojo tarybiškai, kad ji kažką dalina, todėl nebuvo lengva suburti organizaciją. Gaila, bet ir praėjus dvidešimčiai metų situacija vis dar panaši. Nuolankūs lietuviai nesupranta , kad dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo už atliekamą darbą jie patys turi ir gali kovoti jungdamiesi į profesines sąjungas.
Jonas Valentėlis
Nuo 1999 metų profesinei darbininkų sąjungai vadovavo Jonas Valentėlis. Jis pasakojo, kad pradžioje buvo daug pirminių grupių, bet užsidarinėjant ar reorganizuojant gamyklas ir įstaigas migravo ir žmonės, todėl daugelis grupių iširo ar tiesiog sustabdė savo veiklą. Būdavę ir tokių atvejų kai į profsąjungą ateidavo tik tuomet kai iškildavo problemos darbe. Problemoms išsisprendus pamiršdavo ir narystę.
Valerija Jarukienė
Ilgametė Ukmergės vandenų profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Valerija Jarukienė džiaugėsi aktyvia naryste jos vadovaujamoje grupėje. Ši profesinės sąjungos Solidarumas grupė Ukmergėje yra pirmoji ir vienintelė pasirašiusi kolektyvinę sutartį su darbdaviu. Pirmininkė minėjo, kad pasirašyta kolektyvinė sutartis yra tikras įrodymas, kad tarp įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ir įmonės vadovo visada vyksta dialogas, kad tiek viena , tiek kita pusė, pasirašydama sutartį, prisiima rimtus įsipareigojimus.
Rimas Arlinskas
Kaip tikras, šių išsakytų žodžių, įrodymas į šventę atvyko Ukmergės Vandenų direktorius Rimas Arlinskas. Jis pasveikino visus susirinkusiuosius su gražiu jubiliejumi ir palinkėjo visiems kuo geriausių rezultatų dirbant profsąjunginį darbą.
Vincentas Banikonis
Kad būtų lengviau visoms profsąjungoms siekti bendrų susitarimų rajone 2005m. buvo sukurta profesinių sąjungų bendrija, kuriai iki šiol vadovauja Vincentas Banikonis. Bendradarbiaudami nuveikėme daug darbų, o svarbiausias iš jų trišalės sutarties pasirašymas., sveikinimo kalboje sakė svečias.
Regimantas Baravykas
Labai džiugu, kad Ukmergės rajone galima taip paprastai bendradarbiauti su savivaldybės administracija, kur visuomet surandama laiko išklausyti, suprasti ir, esant galimybei, padėti. Į šią šventę atvyko ir kuo nuoširdžiausius sveikinimo žodžius tarė rajono savivaldybės mero pavaduotojas Regimantas Baravykas. Jis konstatavo, kad per dvidešimt metų profesinė sąjunga Solidarumas galėjo pritraukti ir daugiau narių ir tai palinkėjo pasiekti.
Rolandas Janickas
Darbuotojas ir darbdavys tai du neatsiejami dalykai, todėl šventėje apsilankė Prekybos Pramonės ir amatų rūmų direktorius Rolandas Janickas. Sveikindamas profsąjungiečius jis pasidžiaugė, kad pasirašė socialinės partnerystės vykdymo programą, kurios metu aktyviai mokys darbdavius socialinio dialogo ir sieks, kad kuo didesnėje dalyje įmonių būtų pasirašyta kolektyvinė sutartis.
Aldona Jašinskienė
Kuo nuoširdžiausius sveikinimus į Ukmergę iš sostinės atvežė Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Aldona Jašinskienė ir jos pavaduotojas Petras Grėbliauskas.
Dvidešimtmečio paminėjimą vainikavo Ukmergės meno mokyklos muzikos skyriaus kolektyvų pasirodymas. Jaunieji atlikėjai visus džiugino švelniais ir nuotaikingais kūriniais.
Šventės organizatoriai nuoširdų ačiū taria Ukmergės viešosios bibliotekos Rasai Griškevičienei už jaukias patalpas ir šiltą priėmimą, meno mokyklos direktoriui Egidijui Petrikui ir muzikos mokytojoms Audrai Bernadišienei ir Daliai Stundžienei, už puikiai paruoštus parodomuosius numerius, Muzikos mokyklos mokiniams už nuoširdžius ir šiltus pasirodymus, Genutei Kapočienei už skanius patiekalus .
Ačiū visiems dalyvavusiems , pasisakiusiems , sveikinusiems ir padėjusiems suorganizuoti šventę
Ukmergės PS "Solidarumas" pirmininkė Jolanta Keburienė
Dvidešimtmečio paminėjimą vainikavo Ukmergės meno mokyklos muzikos skyriaus kolektyvų pasirodymas. Jaunieji atlikėjai visus džiugino švelniais ir nuotaikingais kūriniais.
Šventės organizatoriai nuoširdų ačiū taria Ukmergės viešosios bibliotekos Rasai Griškevičienei už jaukias patalpas ir šiltą priėmimą, meno mokyklos direktoriui Egidijui Petrikui ir muzikos mokytojoms Audrai Bernadišienei ir Daliai Stundžienei, už puikiai paruoštus parodomuosius numerius, Muzikos mokyklos mokiniams už nuoširdžius ir šiltus pasirodymus, Genutei Kapočienei už skanius patiekalus .
Ačiū visiems dalyvavusiems , pasisakiusiems , sveikinusiems ir padėjusiems suorganizuoti šventę
Ukmergės PS "Solidarumas" pirmininkė Jolanta Keburienė
Stiprėja „Ukmergės regiono kelių tarnybos“ profesinė sąjunga
Š. m.sausio 31 d . Ukmergės kelių tarnyboje viešoje dažnai pajuokaujama , kad žiema kelininkus užklumpa netikėtai. Dėje kelininkai yra tokie pat mirtingieji, todėl juos spaudžia taip pat vargai ir bėdos kaip mus visus.
Todėl VĮ,, Vilniaus Regiono Keliai,, Ukmergės kelių tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga suorganizavo ,,Apvaliojo stalo,, diskusiją su įmonės steigėjais bei darbdaviais.Šią diskusijų popietę padėjo surengti Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas,, Ukmergės skyrius vadovaujamas Jolantos Keburienės.
Ukmergės kelių tarnybos /toliau UKT/ polisio kambaryje , prie stalo susėdo Automobilinių kelių direkcijos kelių priežiūros skyriaus vadovas Henrikas Jurkuvėnas, VĮ ,, Vilniaus regiono keliai,, direktorius Petras Džervus bei UKT viršininkas Zigmantas Kupčinskas. Profsąjungiečių pusei atstovavo Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas,, pirmininkė Aldona Jašinskienė, atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė, atstovas spaudai Vytautas Kašėta, Jolanta Keburienė, UKT profsąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas ir valdybos komiteto atstovai.
Darbdaviams klausimai diskusijai buvo pateikti iš anksto elektroniniu paštu, todėl apie ką bus kalbama, žinojo visi Įžanginį žodį tarė J. Keburienė apie profsąjungų svarbą dabartinėje Lietuvos situacijoje. Po to prisistatė visi renginio dalyviai. A. Jašinskienė sveikino tokią vietinės profsąjungos iniciatyvą ir padėkojo darbdaviams už sutikimą dalyvauti tokioje diskusijoje.Trumpai pasisakė A. Padriezas primindamas dalyviams, kad visos problemos darbovietėse iškyla dėl to, kad "darbdaviai pasikalbėti su darbuotojais paprasčiausiai .....pamiršo". Dabar jo vadovaujama profsąjunga siūlo bendrą daugumos klausimų sprendimą. Tokiu būdu atsirastų daugiau skaidrumo įmonės veikloje.Be to žmogų "žudo"nežinomybė dėl rytdienos, dėl ateities.
VRK direktorius P. Džervus pristatė įmonės reorganizacijos projektą, apie kurį iki šiol buvo kalbama tik užkulisiuose. Nuo š.m.kovo mėn. bus panaikinta Širvintų kelių tarnyba, todėl dalis šios tarnybos prižiūrimų kelių , atiteks Ukmergei.Tai padidina ukmergiškiams reikalavimus ir atsakomybę. Šiek tiek padidės finansavimas, bet atlyginimams tai įtakos neturės, nes keisis ir darbuotojų skaičius. UKT tuomet turės 3 meistrijas: Taujėnų, Želvos ir Širvintų.
UKT viršininkas Z. Kupčinskas sakė kad įmonė yra pelno siekianti, todėl būtų galima ieškoti papildomų darbų, dalyvaujant
konkursuose.Tačiau konkursai galimai nėra skaidrūs, nes valstybinei įmonei beveik neįmanoma juose laimėti.
Po to svečiai atsakinėjo į klausimus. Buvo svarstoma ar visuomet investicijos atsiperka, o gal tai paprasčiausias pinigų švaistymas. Buvo kalbama apie navigacinės sistemos ( kuri nėra tobula) įdiegimą, UAB "Problematika" vaidmenį kelių priežiūroje.Kalbėta apie
kelią Ukmergė- Molėtai, kuris kelia grėsmę eismo dalyviams ir gadina kelininkų sniego valymo įrangą. Deja kelių direkcijos atstovas nieko konkretaus apie šio kelio ateitį nepasakė, nors kiek yra žinoma, projektavimo darbai šiam ruožui atliekami kiekvienais metais.
"Solidarumo" atstovai akcentavo minimalaus atlyginimo didinimą, jo svarbą bendroje Lietuvos ekonomikoje, darbo vietų
išsaugojimą. Nors diskusijos užtruko apie tris valandas, visų rūpimų klausimų aptarti nespėta. Bet abiejų pusių atstovai sutiko, kad susitikimai yra naudingi ir būtini
Ukmergės kelių tarnybos profsąjungos pirmininkas A. Padriezas
Į Glėbį Juodajam Drakonui
Metų sandūroje mes sveriame ir peržiūrime vertybes, darbus, nuomones, lyg grūdus aruoduose tarsi norėdami numatyti metų derlių. Štai todėl į naujametinę šventinę konferenciją gausiai susirinko iš visų Ukmergės profesinės sąjungos "Solidarumas" grupių. Atvyko nemažas būrys atstovų iš Vilniaus, Druskininkų. Konferencijos metu Ukmergės PS "Solidarumas" pirmininkė pateikė ataskaitą apie praėjusių zuikio metų veiklą. Kiek ir kokių renginių įvyko pasisakė kiekvienos pirminės grupės pirmininkai, Jonas Valentėlis pasidžiaugė kad per metus pagausėjo jo grupė. Valerija Jarukienė pasidalino įspūdžiais iš euro demonstracija Vroclave. Zita Aukštuolienė pasidžiaugė suaktyvėjusia profesinių sąjungų veikla. Alvydas Padriezas papasakojo savo grupės įkūrimo istoriją ir įsiliejimą į "Solidarumo" narių gretas, bei supažindino su planais kuriuos norėtu įgyvendinti ateinančiais metais.
Po oficialios ataskaitų pateikimo dalies, Jolanta Keburienė Ukmergės PS "Solidarumas" pirmininkė, pasveikino visus su ateinančiais Naujaisiais Metais ir palinkėjo visiems geros sveikatos, gerų kūrybingų ateinančių metų, kad "Solidarumo" gretos padidėtų, kad jų šeimose būtu šilta ir jauku.
Teatro grupė "Krivulė" parodė linksmą, nuotaikingą spektakliuką "Paskubėjo".
Renginiui įpusėjus į salė pasibeldė Senelis Šaltis nešinas pilną maišą dovanų. Jis pasveikino susirinkusius ir teigė žinąs, kad profsajungiečiai yra aktyvūs žmonės, kovojantis ne tik už geresnes darbo sąlygas, bet ir žmonių laimę bei ir gerovę. Palinkėjo sėkmės ir ištvermės, visur ir visada būti ryžtingais ir atkakliais. Dalino iš laimės maišo mažom, nuotaikingom smulkmenėlėm, pašoko keletą šokių, bei tradicinį Senio Šalčio ratelį, Ir išskubėjo pas kitus laukiančius dovanų.
Visus susirinkusius savo muzika ir dainomis linksmino muzikantas ir aktyvus Ukmergės kelių tarnybos profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas.
Po oficialios ataskaitų pateikimo dalies, Jolanta Keburienė Ukmergės PS "Solidarumas" pirmininkė, pasveikino visus su ateinančiais Naujaisiais Metais ir palinkėjo visiems geros sveikatos, gerų kūrybingų ateinančių metų, kad "Solidarumo" gretos padidėtų, kad jų šeimose būtu šilta ir jauku.
Teatro grupė "Krivulė" parodė linksmą, nuotaikingą spektakliuką "Paskubėjo".
Renginiui įpusėjus į salė pasibeldė Senelis Šaltis nešinas pilną maišą dovanų. Jis pasveikino susirinkusius ir teigė žinąs, kad profsajungiečiai yra aktyvūs žmonės, kovojantis ne tik už geresnes darbo sąlygas, bet ir žmonių laimę bei ir gerovę. Palinkėjo sėkmės ir ištvermės, visur ir visada būti ryžtingais ir atkakliais. Dalino iš laimės maišo mažom, nuotaikingom smulkmenėlėm, pašoko keletą šokių, bei tradicinį Senio Šalčio ratelį, Ir išskubėjo pas kitus laukiančius dovanų.
Visus susirinkusius savo muzika ir dainomis linksmino muzikantas ir aktyvus Ukmergės kelių tarnybos profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Padriezas.
Mitingas Vilniuje 2011 m. gruodžio 10 d.
Greitosios medicinos pagalbos dispečerinių reorganizacija
2011 m. lapkričio 23 d. įvyko apskrito stalo diskusija tema " Greitosios medicinos pagalbos reorganizacijos įtaka greitosios darbuotojams ir rajono gyventojams"
Į susitikimą atvyko Lietuvos respublikos sveikatos ministerijos specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Arūnas Anužis, vyriausioji specialistė Asta Einikienė, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeuš Rodz, Vilniaus teritorinių ligonių kasos atstovas.
Šią diskusija įnicijavo Ukmergės rajono profesinės sąjungos "Solidarumas" taryba. Kadangi dispečerinės funkcijas jau nuo 2012 m. sausio 1 d. perims Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis, o Ukmergės GMP darbuotojai iki šios dienos nebuvo informuoti kaip ir kokiu būdu bus perduoti kvietimai, kaip bus galima pasitikslinti adresą.
Apskrito stalo diskusijai pritarė ir padėjo suorganizuoti Ukmergės rajono mero pavaduotojas Regimantas Baravykas. Tema labai aktuali, nes ji liečia ne tik GMP darbuotojus, bet ir viso rajono gyventojus. Juk kiekvienam svarbu kad laiku atvyktu reikiama pagalba.
Buvo atsakyta į visus GMP darbuotojų, vyr gydytojos Janinos Galiauskienės, savivaldybės vyr. gydytojo Vytauto Motiejūno bei mero pavaduotojo klausimus.
Į susitikimą atvyko Lietuvos respublikos sveikatos ministerijos specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Arūnas Anužis, vyriausioji specialistė Asta Einikienė, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeuš Rodz, Vilniaus teritorinių ligonių kasos atstovas.
Šią diskusija įnicijavo Ukmergės rajono profesinės sąjungos "Solidarumas" taryba. Kadangi dispečerinės funkcijas jau nuo 2012 m. sausio 1 d. perims Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis, o Ukmergės GMP darbuotojai iki šios dienos nebuvo informuoti kaip ir kokiu būdu bus perduoti kvietimai, kaip bus galima pasitikslinti adresą.
Apskrito stalo diskusijai pritarė ir padėjo suorganizuoti Ukmergės rajono mero pavaduotojas Regimantas Baravykas. Tema labai aktuali, nes ji liečia ne tik GMP darbuotojus, bet ir viso rajono gyventojus. Juk kiekvienam svarbu kad laiku atvyktu reikiama pagalba.
Buvo atsakyta į visus GMP darbuotojų, vyr gydytojos Janinos Galiauskienės, savivaldybės vyr. gydytojo Vytauto Motiejūno bei mero pavaduotojo klausimus.
LSP „Solidarumas“ eurodemonstracijoje už Lietuvą ir Europą
Rugsėjo 17d. Lenkijoje, Vroclove vyko eurodemonstracija, kurioje dalyvavo apie 50 000 žmonių iš profesinių sąjungų iš 16 Europos šalių.
Vroclove susirinkusiems ES šalių finansų ministrams profesinės sąjungos pasisakė prieš finansų rinkų ir reitingų agentūrų diktatą, griežtas biudžeto taupymo politikas, kurios reiškia drastiškus atlyginimų ir socialinės apsaugos išmokų karpymus, nesaugumą ir nedarbą, ypač jaunų žmonių nedarbą, augančią atlyginimų ir socialinę nelygybę. Profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) generalinis sekretorius Bernadette Ségol komentavo: "Atėjo laikas parodyti tikrą Europos lyderystę ir priimti teisingus sprendimus, po dviejų metų niokojančios krizės Europos valstybių vadovai privalo priimti sprendimus ir neleisti finansų rinkoms bei reitingų agentūroms imtis vadovaujančio vaidmens“ Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ eurodemonstracijoje vieningai su kitomis ES profesinėmis sąjungomis stojo už stiprią socialinę apsaugą, kuri garantuotų socialinę sanglaudą ir solidarumą, stabilias ir kokybiškas darbo vietas, socialinių partnerių autonomiškumą kolektyvinėse derybose ir derybose dėl atlyginimų, perkamosios galios išsaugojimą ir didinimą, geresnes pensijas. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Aldonos Jašinskienės, Lietuva įrodė, kad mūsų galinti daug, mes vieningi kartu su Europa. Eurodemstracija praėjo puikiai, surinkome gausų būrų LPS „Solidarumas“ narių su kuriais parodėme, kad profsąjungų judėjimas yra gyvas“, - Įspūdžiais iš Eurodemonstracijos dalinosi LPS „Solidarumas“ pirmininkė.
Vroclove susirinkusiems ES šalių finansų ministrams profesinės sąjungos pasisakė prieš finansų rinkų ir reitingų agentūrų diktatą, griežtas biudžeto taupymo politikas, kurios reiškia drastiškus atlyginimų ir socialinės apsaugos išmokų karpymus, nesaugumą ir nedarbą, ypač jaunų žmonių nedarbą, augančią atlyginimų ir socialinę nelygybę. Profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) generalinis sekretorius Bernadette Ségol komentavo: "Atėjo laikas parodyti tikrą Europos lyderystę ir priimti teisingus sprendimus, po dviejų metų niokojančios krizės Europos valstybių vadovai privalo priimti sprendimus ir neleisti finansų rinkoms bei reitingų agentūroms imtis vadovaujančio vaidmens“ Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ eurodemonstracijoje vieningai su kitomis ES profesinėmis sąjungomis stojo už stiprią socialinę apsaugą, kuri garantuotų socialinę sanglaudą ir solidarumą, stabilias ir kokybiškas darbo vietas, socialinių partnerių autonomiškumą kolektyvinėse derybose ir derybose dėl atlyginimų, perkamosios galios išsaugojimą ir didinimą, geresnes pensijas. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Aldonos Jašinskienės, Lietuva įrodė, kad mūsų galinti daug, mes vieningi kartu su Europa. Eurodemstracija praėjo puikiai, surinkome gausų būrų LPS „Solidarumas“ narių su kuriais parodėme, kad profsąjungų judėjimas yra gyvas“, - Įspūdžiais iš Eurodemonstracijos dalinosi LPS „Solidarumas“ pirmininkė.
Kelionė į Rokiškį
2011-08-06
Ukmergės profesinės sąjungos "Solidarumas" nariai aplankė grafo Tyzenchauzo dvarą. Aplankėme istorinę ekspoziciją, kuri apima Rokiškio krašto istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. vid. Lankytojų dėmesį patraukė senieji šarvai, ginklai, itin retos knygos, valstiečių ir amatininkų darbo įrankiai, gaminiai, įžymių rokiškėnų nuotraukos ir jų asmeniniai daiktai, pokario rezistencinių kovų relikvijos. Įspūdingiausias eksponatas – 1848 m. Rokiškio grafystės žemėlapis, kuriame smulkiai pavaizduoti dvaro žemėje buvę miesteliai, keliai, miškai, arimai ir kiti objektai. Ekspozicijoje rodoma K. Tyzenhauzo, A. Orlovskio ir M. Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės piešiniai, kuriuose įamžinti XIX a. grafystės vaizdai, žmonės... Grafus Tyzenhauzus ir Pšezdzieckius taip pat mena jų rašyti laiškai, antspaudai, dvaro svečių vizitinės kortelės, portretai. Jai skirta didelė dalis muziejaus salių ir kambarių. Eksponuojama vienintelė Lietuvoje išsaugota ir restauruota grafų drabužių kolekcija.
XX a. pr. Rokiškio krašte gimė ir kūrė garsiausias Lietuvoje šio amžiaus dievdirbys – Lionginas Šepka. Jo drožinių ekspozicija įrengta atskiroje salėje. Šešiose salėse atspindėta visa meistro kūryba (apie 300 kūrinių, kai kurie iš jų sudaryti iš kelių dešimčių detalių). Pradedama pirmuoju įspūdingu daugiafigūriu paminklu broliui ir užbaigiama – paskutiniuoju nebaigtu drožiniu, kurtu prieš pat mirtį.
Solidarumiečiai taip pat dalyvavo degustacijoje "Sūrio kelias". Sužinojome apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatėme etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus, ragavome sūrius, gaminamus AB „Rokiškio sūris“.
Vėliau aplankėme Kupiškio miestelį. Kelionę baigėme prie Kupiškio marių.
XX a. pr. Rokiškio krašte gimė ir kūrė garsiausias Lietuvoje šio amžiaus dievdirbys – Lionginas Šepka. Jo drožinių ekspozicija įrengta atskiroje salėje. Šešiose salėse atspindėta visa meistro kūryba (apie 300 kūrinių, kai kurie iš jų sudaryti iš kelių dešimčių detalių). Pradedama pirmuoju įspūdingu daugiafigūriu paminklu broliui ir užbaigiama – paskutiniuoju nebaigtu drožiniu, kurtu prieš pat mirtį.
Solidarumiečiai taip pat dalyvavo degustacijoje "Sūrio kelias". Sužinojome apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatėme etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus, ragavome sūrius, gaminamus AB „Rokiškio sūris“.
Vėliau aplankėme Kupiškio miestelį. Kelionę baigėme prie Kupiškio marių.
Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumo" sąskrydis
Alytus 2011
Kiekvieną vasarą į mūsų kasdienį gyvenimą įneša džiugių ir nepamirštamų akimirkų, o ypač ji džiugina linksmus ir entuziastingus žmones. Kupini energijos, geros nuotaikos išradingumo ir labai draugiški- būtent tokie yra Profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai.
Pirmą kartą PS „ Solidarumas „ organizavo visų narių sąskrydį, kuris vyko Alytaus rajone prie Gailinto ežero. Šventės iniciatorius , organizatorius bei viso renginio siela Vytautas Lučinskas savo neblėstančiu entuziazmu ir noru suburti visus į vieną didelį renginį užkrėtė visus atvykusius. (foto Michael Pretzsch)
Į sąskrydį suvažiavo atstovai beveik iš visų rajonų. Daugumą jų atvyko lydimi šeimos narių, todėl visa stovykla netrukus užsipildė ne tik vyresniųjų kalbomis, bet ir vaikų klegesiu..
Jau nuo pat penktadienio popietės prasidėjo plaukimo baidarėmis varžybos.
Šeštadienio rytą vyko iškilmingas sąskrydžio atidarymas ir komandų prisistatymas. Visi stengėsi kaip įmanydami nustebinti vieni kitus: Klaipėdos atstovai „ atplaukė“ laivu, dzūkijos delegacija atvyko prisirinkę grybų, Ukmergiečiai įteikė šeimininkams savo krašto duoną.
Įdienojus vyko sportinių žaidimų varžybos. Mūsų atstovai dalyvavo tinklinio varžybose, bet didžiausio susidomėjimo ir entuziastingo sirgalių palaikymo sulaukė virvės traukimo rungtis. Šaunu, kad Ukmergės mišri rinktinė taip ryžtingai žygiavo pergalės link. Į pagalbą jiems savo patarimais atskubėjo kaimynų Kėdainiečių atstovai, o nuo sirgalių skanduotės „Ukmergė“ aidėjo visas miškas. Pastangos buvo ne veltui- užėmėme garbingą antrą vietą, nusileisdami tik Alytaus komandai.
Pietums vaišingi dzūkai ant laužo, dideliame katile išvirė sriubą su voveruškomis, o po pietų ir visos komandos pristatinėjo savo krašto maisto gamybos ypatumus atspindinčius patiekalus. Kėdainiečiai prikepė karštų bulvinių blynų su mėsa, Elektrėnų atstovai pateikė „ paskutinę“ paukštyno vištą, Klaipėda vaišino savo kastiniu su bulvėmis, Kaišiadorys didžiavosi, kad maitina visą Lietuvą pateikdami sultys, duoną, silkę. Šventės šeimininkai- dzūkai, vaišino grikinę bobą ir bulvinę babką bei tikra dzūkišką rūginukę. Ukmergė pristatė „Vilkmergės“ alų , duoną, naminę dešrą, sūrį, traškučius be bulvių, ypatingos receptūros sausainius o visus labiausiai sužavėjo ir paragauti masino keptas šerno kumpis.
Vakarop vyko apdovanojimų įteikimas . Smagu, kad atminimo medalius gavo visi šventės dalyviai, o įvairių rungčių nugalėtojai į namus parsivežė diplomus bei taures.
Jau sutemus prasidėjo meninių programų pristatymas: Iš Ukmergės į sceną lipo ir įspūdžiais dalijosi dvi „blondinės „ , savo nuostabiais balsais vakaro tylą virpino Kaišiadorių dainininkės, anekdotus pasakojo Alytaus atstovė, Elektrėnai sužavėjo savo atstovės vaikų Eurovizijoje dainavimu, Kėdainiai parodė trumpą, bet labai linksmą vaizdelį.
Įžiebus laužą draugiškame rate sukomės visi: dideli ir maži, atvykę iš arti ir iš toli. Džiaugėmės būdami kartu , jausdami vienas kito ranką ir petį , žinodami, kad visi kartu mes esame didelė jėga.
Už smagų bendravimą ir palaikymą noriu padėkoti Mindaugui Tamošiūnui ir Tatjanai Aleliūnienei , puikią nuotaiką Aldutei Ivanauskienei, Už nuostabiai skaniai iškeptą ir pateiktą šerno kumpį- Linai ir Giedriui Aniūnams, už rezervuotą pirtelę ir puikų „blondinių“ numerį – Irenai Štarienei ir Jolitai Zubrickienei, už nepalaužiamą norą nugalėti virvės traukimo rungtyje – Žydrei ir Artūrui Vytams, už puikų stalo serviravimą – Danguolei ir Mindaugui Steponavičiams,
Nuoširdus Ačiū visiems dalyvavusiems , buvusiems kartu, plojusiems, šokusiems ir dalijusiems savo gerą nuotaiką.
Už palaikymą visur ir visada dėkoju savo šeimai.
Ukmergės profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė
" Moteris - Motina šiuolaikinėje visuomenėje"
Konferencija Ukmergėje
Nuo neatmenų laikų moteris laikoma gyvybės nešėja, šeimos židinio sergėtoja, maitintoja. Ne veltui lietuvių liaudies patarlė byloja, kad moteris ant savo pečių laiko tris namo kampus.
Regis nuo mūsų močiučių laikų daug kas pasikeitė tam, kad palengvintų moters buitį: turime skalbimo mašinas, indaploves ir kitus prietaisus bei priemones gelbstenčius mus buityje , tačiau laiko turime vis mažiau ir mažiau. Visuomenė iš moterų reikalauja vis daugiau ir daugiau, o ir pačios moterys nenori būti vien namų šeimininkėmis. Taigi kaip jaučiasi moteris-mama šiuolaikinėje visuomenėje ir bandėme gvildenti šventinėje konferencijoje vykusioje balandžio 29 dieną bei skirtoje Motinos dienos progai..
Konferencijos dalyvių pasveikinti atvyko rajono meras Algirdas Kopūstas. Jis pasveikino susirinkusias su Motinos diena ir paminėjo, kad dėmesio motinai-moteriai niekada nebūna per daug ir jo reikia kiekvieną dieną.
Ukmergės rajono moterų centro „Gaja“ pirmininkė Valentina Vaičiūnienė supažindino susirinkusias su moterų centro veikla. Ji paminėjo , kad savivaldybės, pagal poreikį, skiriamu autobusiuku moterys iš atokių rajono kampelių bei miesto yra nemokamai vežamos pasitikrinti į Lietuvos onkologijos centrą ankstyvai vėžio prevencijai.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė supažindino susirinkusius dalyvius kokias rajono gyventojų problemas šis skyrius sprendžia. Ji palygino gimstamumo ir mirtingumo rodiklius rajone, kurie tikrai nedžiugina. Sveikindama Motinos dienos proga ji skatino jaunas moteris susimąstyti ir gimdyti daugiau vaikų.
Lietuvos moterų sąjungos pirmininkė Alma Krikščiūnienė kalbėjo apie moterų solidarumą:
Mes juk turime vienos kitas palaikyti , užjausti, padėti, suprasti, bet kažkodėl taip nėra .Juk net rinkimuose maža dalis moterų balsuoja už moterį kandidatę.Ji dalyves supažindino su moterų profesinės sąjungos veikla, nuveiktais darbais.
„Gera mama, dėmesinga žmona, aktyvi darbuotoja- misija (NE)įmanoma“ –tokią temą gvildeno psichologė Vilija Banevičiene. Specialistė ir rimtai, ir su humoru bandė apibūdinti kokia turėtų būti moteris pagal šiuolaikinėje visuomenėje sklandantį stereotipą. Vėliau uždavė retorinį klausimą ar verta vaikytis madingos visuomenės nuostatos, ar bebėgdamos į visas puses jaučiamės laimingos ar tik pavargusios ir piktos. Ar surandame nors truputį laiko gerai knygai, pasivaikščiojimui ar tiesio pasiplepėjimui su kaimyne? Na, o jei norime greito pasimatymo psichologo kabinete, tai reikia vadovautis tokiais gydytojos patarimais:
- Į darbą turi ateiti pirma visų ir į namus išeiti paskutinė.
- Jei nespėji visų darbų atlikti darbe-neškis į namus .
- Turi dalyvauti visuose susirinkimuose ir konferencijose
- Namuose esi atsakinga už vaikų auklėjimą , valgio gaminimą, buto remontą ir visus likusius darbus.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas kalbėjo , kad moterys visame pasaulyje aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, užima aukštus valstybės valdymo postus. Tačiau Lietuvoje jos vis dar diskriminuojamos: pasitaiko tokių atvejų, kad jaunos moterys į darbą priimamos tik pasirašius sutartį, kad artimiausius penkerius metus jos neturės vaikų. Su tuo mes negalime taikstytis ir reikia pasitelkus visas teisines priemones kovoti.
Konferencijos pabaigą vainikavo šaunus meno mokyklos pučiamųjų koncertas, kuriam vadovavo Ričardas Kamarauskas.
Regis nuo mūsų močiučių laikų daug kas pasikeitė tam, kad palengvintų moters buitį: turime skalbimo mašinas, indaploves ir kitus prietaisus bei priemones gelbstenčius mus buityje , tačiau laiko turime vis mažiau ir mažiau. Visuomenė iš moterų reikalauja vis daugiau ir daugiau, o ir pačios moterys nenori būti vien namų šeimininkėmis. Taigi kaip jaučiasi moteris-mama šiuolaikinėje visuomenėje ir bandėme gvildenti šventinėje konferencijoje vykusioje balandžio 29 dieną bei skirtoje Motinos dienos progai..
Konferencijos dalyvių pasveikinti atvyko rajono meras Algirdas Kopūstas. Jis pasveikino susirinkusias su Motinos diena ir paminėjo, kad dėmesio motinai-moteriai niekada nebūna per daug ir jo reikia kiekvieną dieną.
Ukmergės rajono moterų centro „Gaja“ pirmininkė Valentina Vaičiūnienė supažindino susirinkusias su moterų centro veikla. Ji paminėjo , kad savivaldybės, pagal poreikį, skiriamu autobusiuku moterys iš atokių rajono kampelių bei miesto yra nemokamai vežamos pasitikrinti į Lietuvos onkologijos centrą ankstyvai vėžio prevencijai.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė supažindino susirinkusius dalyvius kokias rajono gyventojų problemas šis skyrius sprendžia. Ji palygino gimstamumo ir mirtingumo rodiklius rajone, kurie tikrai nedžiugina. Sveikindama Motinos dienos proga ji skatino jaunas moteris susimąstyti ir gimdyti daugiau vaikų.
Lietuvos moterų sąjungos pirmininkė Alma Krikščiūnienė kalbėjo apie moterų solidarumą:
Mes juk turime vienos kitas palaikyti , užjausti, padėti, suprasti, bet kažkodėl taip nėra .Juk net rinkimuose maža dalis moterų balsuoja už moterį kandidatę.Ji dalyves supažindino su moterų profesinės sąjungos veikla, nuveiktais darbais.
„Gera mama, dėmesinga žmona, aktyvi darbuotoja- misija (NE)įmanoma“ –tokią temą gvildeno psichologė Vilija Banevičiene. Specialistė ir rimtai, ir su humoru bandė apibūdinti kokia turėtų būti moteris pagal šiuolaikinėje visuomenėje sklandantį stereotipą. Vėliau uždavė retorinį klausimą ar verta vaikytis madingos visuomenės nuostatos, ar bebėgdamos į visas puses jaučiamės laimingos ar tik pavargusios ir piktos. Ar surandame nors truputį laiko gerai knygai, pasivaikščiojimui ar tiesio pasiplepėjimui su kaimyne? Na, o jei norime greito pasimatymo psichologo kabinete, tai reikia vadovautis tokiais gydytojos patarimais:
- Į darbą turi ateiti pirma visų ir į namus išeiti paskutinė.
- Jei nespėji visų darbų atlikti darbe-neškis į namus .
- Turi dalyvauti visuose susirinkimuose ir konferencijose
- Namuose esi atsakinga už vaikų auklėjimą , valgio gaminimą, buto remontą ir visus likusius darbus.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas kalbėjo , kad moterys visame pasaulyje aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, užima aukštus valstybės valdymo postus. Tačiau Lietuvoje jos vis dar diskriminuojamos: pasitaiko tokių atvejų, kad jaunos moterys į darbą priimamos tik pasirašius sutartį, kad artimiausius penkerius metus jos neturės vaikų. Su tuo mes negalime taikstytis ir reikia pasitelkus visas teisines priemones kovoti.
Konferencijos pabaigą vainikavo šaunus meno mokyklos pučiamųjų koncertas, kuriam vadovavo Ričardas Kamarauskas.
" Profesinių sąjungų organizavimo strategija ir taktika"
Seminaras Vilniuje
Balandžio 1-2 dienomis vyko LPS "Solidarumas" organizuojamas seminaras "
Profesinių sąjungų organizavimo strategija ir taktika". Seminarą vedė
svečias iį Lenkijos Krzyštofas Zgoda.
Svečias kartu su dalyviais, praktinio seminaro metu , aiškinosi ką mes galėtume pasiekti, jei profesinių sąjungų narių būtų daugiau. Seminaro vedėjas, pateikdamas praktinių pavyzdžių, pasakojo kiek gerų pokyčių darbuotojams įvyko kaimyninėje Lenkijoje profsąjungų dėka.Kaip pavyzdį jis pateikė atlyginimų palyginimą biuro darbuotojos, kuri nėra profsąjungos narė ir gauna 12 $ per valandą ir biuro apsaugos darbuotojas, kurie 100% priklauso profsąjungai ir gauna 21 $ valandinį atlyginimą.
Patys diskutavome ko mes nedarome ir kas trukdo padidinti narių skaičių. Priėjome vieningų išvadų, kad dirbdami nesudarome ilgalaikių planų, trūksta žmonių, kurie galėtų susitikti su darbuotojais, mažai aiškiname apie dabartinė profsąjungų veiklą ir jų daromą įtaką darbdaviams ir vyriausybei. Mažą narystę profsąjungose įtakoja ir lietuviškas pasyvumas: jei viskas gerai , tai neskubama burtis į profsąjungas , o jei iškyla nesklandumų darbe tuomet jau bėgama ieškoti pagalbos. Gaila, bet kartais net skubotai sukurta profesinė sąjunga negali niekuo padėti.Juk iš ką tik pasodinto obels sodinuko negalim reikalauti vaisių. Daugelį gąsdina ir mokamas nario mokestis, nors didžioji dalis jo pervestų lėšų lieka jo grupės disponavimui ir pats narys gali įtakoti kaip tuos pinigus išleisti.
Analizavome kaip kalbėtis su dirbančiaisiais, kaip organizuoti susitikimus su darbdaviais ir kaip iš jų išreikalauti geresnių darbo sąlygų bei didesnio atlygio.
Pabaigai seminaro vedėjas pateikė profesinės sąjungos apibrėžimą ir jos keliamą uždavinį:
PROFESINĖ SĄJUNGA, TAI DARBUOTOJŲ ORGANIZACIJA. ORGANIZUODAMIESI Į PROFESINES SĄJUNGAS DARBUOTOJAI SUSTIPRĖJA IR GALI KEISTI DARBO IR GYVENIMO SĄLYGAS.
TODĖL PAGRINDINIS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ UŽDAVINYS PADĖTI DARBUOTOJAMS SUVIENYTI SAVO JĖGAS
Svečias kartu su dalyviais, praktinio seminaro metu , aiškinosi ką mes galėtume pasiekti, jei profesinių sąjungų narių būtų daugiau. Seminaro vedėjas, pateikdamas praktinių pavyzdžių, pasakojo kiek gerų pokyčių darbuotojams įvyko kaimyninėje Lenkijoje profsąjungų dėka.Kaip pavyzdį jis pateikė atlyginimų palyginimą biuro darbuotojos, kuri nėra profsąjungos narė ir gauna 12 $ per valandą ir biuro apsaugos darbuotojas, kurie 100% priklauso profsąjungai ir gauna 21 $ valandinį atlyginimą.
Patys diskutavome ko mes nedarome ir kas trukdo padidinti narių skaičių. Priėjome vieningų išvadų, kad dirbdami nesudarome ilgalaikių planų, trūksta žmonių, kurie galėtų susitikti su darbuotojais, mažai aiškiname apie dabartinė profsąjungų veiklą ir jų daromą įtaką darbdaviams ir vyriausybei. Mažą narystę profsąjungose įtakoja ir lietuviškas pasyvumas: jei viskas gerai , tai neskubama burtis į profsąjungas , o jei iškyla nesklandumų darbe tuomet jau bėgama ieškoti pagalbos. Gaila, bet kartais net skubotai sukurta profesinė sąjunga negali niekuo padėti.Juk iš ką tik pasodinto obels sodinuko negalim reikalauti vaisių. Daugelį gąsdina ir mokamas nario mokestis, nors didžioji dalis jo pervestų lėšų lieka jo grupės disponavimui ir pats narys gali įtakoti kaip tuos pinigus išleisti.
Analizavome kaip kalbėtis su dirbančiaisiais, kaip organizuoti susitikimus su darbdaviais ir kaip iš jų išreikalauti geresnių darbo sąlygų bei didesnio atlygio.
Pabaigai seminaro vedėjas pateikė profesinės sąjungos apibrėžimą ir jos keliamą uždavinį:
PROFESINĖ SĄJUNGA, TAI DARBUOTOJŲ ORGANIZACIJA. ORGANIZUODAMIESI Į PROFESINES SĄJUNGAS DARBUOTOJAI SUSTIPRĖJA IR GALI KEISTI DARBO IR GYVENIMO SĄLYGAS.
TODĖL PAGRINDINIS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ UŽDAVINYS PADĖTI DARBUOTOJAMS SUVIENYTI SAVO JĖGAS